Europos Sąjunga – tai dinamiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas.
Tai – atjauta bei parama silpnesniajam. Ištieskime ranką vienas kitam!


   
Paieška:
0Kontaktai

Nuotraukų galerija

Video galerija

Europos Parlamento nario
Justo Paleckio biuras Vilniuje:

Pylimo g. 12-10, 01118 Vilnius
Tel. (8 5) 266 3056
Tel., faks. (8 5) 266 3058
El. paštas:biuras[kilpelė]paleckis.lt


Bičiuliai internete:

Zigmantas Balčytis
Vilija Blinkevičiūtė
Juras Požela
Algirdas Sysas

 

 

 

Savaitės darbų apžvalga

GMO, darbuotojų apsauga ir banali mėsa (iš 15-osios metų savaitės į 16-ąją) (2011 04 18)

Šiomis dienomis vidutinis belgas per gyvenimą suvalgo 5 karves, 7 avis, 42 kiaules, 891 vištų, 43 kalakutų ir 4 triušius
Šiomis dienomis vidutinis belgas per gyvenimą suvalgo 5 karves, 7 avis, 42 kiaules, 891 vištų, 43 kalakutų ir 4 triušius

15-ąją metų savaitę Briuselyje posėdžiavome komitetų posėdžiuose. Antradienį Aplinkosaugos komitete nusprendėme, kad ES šalių, taip pat ir Lietuvos, vyriausybės galės apriboti ar uždrausti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimą savo teritorijoje. Nuo savo frakcijos pranešėju buvau paskirtas aš. Kalbėjau, kad šis teisinę galią ES valstybėms turintis EP pranešimas sukurs aiškesnį teisinį GMO reguliavimą. Mūsų pagrindinis rūpestis dėl genetiškai modifikuotų produktų yra saugumas ir skaidrumas. Aplinkosaugos komitete pabrėžėme būtinybę atlikti daugiau mokslinių tyrimų dėl GMO ilgalaikės įtakos sveikatai ir aplinkai. GMO kartu su branduolinės energetikos ateities klausimu yra vieni labiausiai prieštaringų klausimų, šiuo metu svarstomų Europos Parlamente. Nors kituose pasaulio žemynuose GMO technologijos labiau paplitusios, Briuselyje šiuo klausimu laikomasi atsargios pozicijos, nes dauguma ES piliečių nusiteikę skeptiškai GMO produkcijos atžvilgiu. Dėl šio pranešimo EP plenarinėje sesijoje bus balsuojama birželio mėnesį.

Antradienį kartu su ES institucijų vadovais bei ES valstybių parlamentarais aptarėme Vakarų Balkanų šalių pažangą ir iki šiol neįveiktus iššūkius. Regiono šalys susiduria su daugeliu iššūkių – teismų reforma, nusikalstamumas ir korupcija, gera kaimynystė ir bendradarbiavimas su Hagos tribunolu. Europos Komisijos pirmininkas J. M. Barozas teigė, kad Europos susivienijimas nebus baigtas tol, kol prie jos neprisijungs Vakarų Balkanų šalys. Diskusijoje Balkanų šalys taip pat buvo raginamos stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir plėtoti infrastruktūrą, buvo kritikuojamos dėl silpnumo ir etninės įtampos, lėto valstybės institucijų stiprinimo ir rinkos ekonomikos įsigalėjimo tempo. Balkanų valstybių politinis elitas nepasirengęs vykdyti reformų, jam trūksta politinės valios ir politinės kultūros.

Ekonominei krizei vis dar nepasibaigus daugelyje ES valstybių, EP trečiadienį surengtame klausyme kalbėta apie tai, ar nevertėtų plėsti darbuotojų apsaugos įmonių bankroto atveju. Remiantis dabar galiojančia 2008 metų ES direktyva, valstybės narės yra įpareigotos įsteigti garantijų institucijas, kurios įmonių nemokumo atvejais kompensuoja darbuotojams nesumokėtas sumas. Europarlamentarai nuogąstavo, kad maksimalūs išmokų dydžiai per maži, laikotarpiai – pernelyg trumpi. ES valstybės pačios apibrėžia darbuotojo sąvoką ir nustato maksimalias mokėtinas sumas bei kompensavimo laikotarpius, todėl padėtis skirtingose šalyse gerokai skiriasi. Per ketverius pastaruosius metus, ypač ekonominiu sunkmečiu, pagal garantijų institucijų teikiamas apsaugos priemones paramą gavo 3,4 mln. darbuotojų. „Nemokumo direktyvos“ klausimą artimiausiu metu rengiasi nagrinėti Teisės reikalų komitetas.

Ketvirtadienį EP buvo pristatyta filmas pavadinimu "Kaip mėsa tapo banali ant mūsų lėkščių?". Šis dokumentinis filmas pasakoja apie pražūtingas mėsos vartojimo pasekmes mūsų planetai. Filme pasakojama, kad dar ne taip senai, prieš 60 metų, europietis suvartodavo apie 800 gramų mėsos per savaitę. Mėsos patiekalai buvo gaminami tik ypatingomis progomis. Tuo tarpu šiomis dienomis, pavyzdžiui, vidutinis belgas per gyvenimą suvalgo 5 karves, 7 avis, 42 kiaules, 891 vištų, 43 kalakutų ir 4 triušius. Vien Belgijoje per metus paskerdžiama 285 milijonai gyvūnų, o planetos mastu – kasmet 60 milijardų. 2050 metais numatoma, kad žemės gyventojų skaičius nuo 6 milijardų pakils iki 9. Filmo kūrėjai klausia, kas atsitiks mūsų planetai, kai mėsėdžių skaičius taip drastiškai išaugs? Gyvulių atrajojimas šiuo metu sudaro 18% pasaulio CO2 emisijų. Tai daugiau nei teršia visi pasaulio automobiliai kartu sudėjus. Jautienos kilogramo išauginimui reikia 15 000 litrų vandens. Filmo kūrėjai pataria pasistengti mažiau vartoti mėsos. Pradėti galima, pavyzdžiui, nuo pirmadienių be mėsos.

Man atsiliepti į filmo kūrėjų raginimą nebus sunku. Nesu prisiekęs vegetaras, tačiau visada, jei tik turiu pasirinkimą, renkuosi žuvį, spagečius ir kitą pastą, blynelius, o ne mėsą.

Šia savaitę kaip ir praeitą Briuselyje dirbsime komitetų posėdžiuose. Užsienio reikalų komitete diskutuosime su Australijos senato pirmininku, ES misijos Irake ir Brazilijoje vadovais. Kartu su žmogaus teisių aktyvistais tarsimės dėl situacijos Turkmėnistane. Aplinkosaugos komitete rengiamas seminaras dėl klimato kaitos.

Dalintis:

Jūsų komentaras:

Vardas, pavardė: 
Komentaras: