Savaitės darbų apžvalga

Graikijos užsienio reikalų ministras D.Droutsas

Praėjusią savaitę dirbome frakcijose. Mūsų socialistų ir demokratų frakcija surengė išvykstamąjį posėdį Atėnuose. Apie tai pasakoju tinklaraštyje, bet kelis štrichus noriu paminėti ir čia.

Geras įspūdis liko susitikus su jaunu, įtikinamai savo šalies poziciją pateikusiu Graikijos užsienio reikalų ministru Dimitru Droutsu. Jo šalis turi vieną ypač „sudėtingą“ kaimyną – tai Turkija. Okupavę Graikiją ir valdę ją 500 metų turkai ir dabar elgiasi didžiavalstybiškai: pažeidžia oro erdvę, teritorinius vandenis, perka moderniausius ginklus, didina armiją (paradoksas - juk abi šalys yra NATO narės). Tačiau socialdemokratinė Graikijos vyriausybė linkusi ne prie „sulaikymo“, o prie „įtraukimo“ politikos. Graikija labai aiškiai pasisako už Turkijos narystę ES. Tai skatina didžiąją Graikijos kaimynę keistis į gerąją pusę, griebtis reformų. Mažėjant priešiškumui ir atsirandant daugiau pasitikėjimo netektų prasmės ir ginklavimosi varžybos. Geri santykiai tarp premjero G. Papandreu ir Turkijos premjero R. Erdogano leido surengti bendrus dviejų valstybių vyriausybių kabinetų posėdžius (čia šmėstelėjo mintis, kad mes net ir su latviais kol kas tokio lygio pasiekti nesugebėjome, nors Latvija anaiptol ne „sudėtingas“ kaimynas).

Graikija, pasakojo ministras, nepaprastai kenčia dėl nelegalių migrantų antplūdžio. Iš įvairių Afrikos regionų jie sausuma keliauja į Turkiją, o iš ten laivais, laiveliais, per daugybę salų nusikapsto iki žemyninės Graikijos teritorijos. 90 proc. nelegalių migrantų, patenkančių į ES, atsibasto būtent per Turkiją ir Graikiją. Ir vis dėl to graikai nepamiršta, kad dar neseniai jie patys būriais traukė į Vakarų Europos šalis, neretai ir nelegaliais keliais. Todėl oficiali politika: taip, atidaryti visų vartų pabėgėliams ir migrantams nereikia, bet ir neužtrenkime jiems prieš nosį, pasistengime šalinti migracijos priežastis, svetimtaučius integruokime.

Tuo tarpu EP Briuselyje vyko keletas įdomių konferencijų, kuriose dalyvavo mano padėjėjai Kasparas ir Jurgis, praktikantė Eglė.

Antradienį EP vyko renginys apie organizuotą nusikalstamumą ES. Konferencijoje kalbėjusi už vidaus reikalus atsakinga komisarė S.Malmstriom pažymėjo, kad geležinės uždangos griūtis, Balkanų karai, Šengeno erdvės plėtra, ekonominė krizė, informacinių technologijų revoliucija ir globalizacija sukūrė sąlygas esamam organizuoto nusikalstamumo lygiui ES valstybėse. Ji išvardino ilgą didžiausių grėsmių virtinę: prekyba žmonėmis, narkotikais, ginklais, kreditinėmis kortelėmis, kibernetinės atakos, nelegali imigracija į ES valstybes, dokumentų padirbinėjimas, žmonių išnaudojimas nelegaliam darbui, pinigų plovimas, šešėlinė ekonomika, padirbta produkcija, piratavimas.

Nusikaltimų mastas itin išaugo ekonominės krizės metu. Dėl algų sumažinimo padidėjo pareigūnų korupcijos lygis, labiau slepiami mokesčiai, daugiau perkama vogtų daiktų, dėl to daugėja nusikaltimų. Klesti piratavimas, privačių duomenų vagystės internete.

Komisarė pabrėžė, kad ES institucijos pagal organizuotumą stipriai atsilieka nuo nusikalstamų organizacijų lygio. Būtina kuo skubiau baigti harmonizuoti ES valstybių teisę, kad bendradarbiavimas ES lygmeniu vykdant tyrimą ar sulaikant nusikaltėlius vyktų sklandžiai. S.Malmstriom taip pat informavo konferencijos dalyvius, kad EK artimiausiu metu ketina sukurti kovos su korupcija ES valstybėse sistemą. Jos tarnybai ES piliečiai turės galimybę pranešti apie korupcijos atvejus ES lygmenyje.

Europos policijos tarnybos Europolo atstovas pabrėžė, kad, nebelikus sienų kontrolės tarp ES valstybių, nusikaltėliams atsirado naujos galimybės perkelti veiklą tarptautiniu lygmeniu. Dabar ypač stebimi keturi nusikalstamumo židiniai ES: Ispanijoje, Olandijoje ir Belgijoje, Italijoje ir Baltijos šalyse. Pasak eksperto, pastebima tarptautinio organizuoto nusikalstamumo augimo tendencija. Štai Italijos mafijos metinė apyvarta siekia 130 milijardų eurų. Nusikaltėlius vilioja tai, kad tarptautinėse rinkose stiprią poziciją išlaiko euro valiuta. Jų neatbaido gan padorios sąlygos ES kalėjimuose...  Svečias paragino ES institucijas labiau finansuoti su organizuotu nusikalstamumu kovojančias tarnybas, labiau atkreipti dėmesį į organizuotą nusikalstamumą, raginti žiniasklaidą daugiau informuoti visuomenę apie nusikaltėlių metodus. Tai, pasak jo, efektyvi kovos priemonė.  

EP specialusis komitetas finansų krizei tirti ketvirtadienį pristatė savo rengiamos ataskaitos projektą. Komitetui vadovaujanti mūsų socialdemokratų frakcijos narė Pervanš Bėres siūlo ambicingus siūlymus dėl mokesčių harmonizavimo, europinių obligacijų leidimo ir didesnių ES investicijų į mokslinius tyrimus. Pasak jos, atsiradus eurui, vienintelė ekonominės politikos koordinavimo priemonė buvo Stabilumo paktas. Sistema neveikė, kadangi nesustabdė euro zonos šalių konkurencingumo skirtumų didėjimo. Tam, kad tai nepasikartotų, būtinos bendros strategijos. P.Bėres sakė nemananti, kad klausimą išspręs paprasčiausios baudos ir sankcijos: geriau į derybas nuo pat pradžių įtraukti nacionalinius parlamentus. Pranešime taip pat siūloma į ES biudžetą nuo 1% iki 5-10% didinti pajamas iš ES valstybių BVP. Pasak komiteto pirmininkės, tai signalas, kad su globalizacija susidurianti ES būtų stipresnė dirbdama drauge ir būdama solidari. Bendras pastangas reikia finansuoti. Ši žinia neatitinka dešiniųjų vyriausybės dominuojamoje ES Taryboje sklandančių nuotaikų, tačiau ją palaiko daugelis Europos socialdemokratų.

Ketvirtadienį EP buvo surengta dar viena konferencija GMO tematika. ES pirmininkaujančios Vengrijos atstovai teigė, kad tikisi pasiekti susitarimą Ministrų Taryboje šiuo klausimu iki šių metų birželio. Tuo metu turėtų įvykti galutinis balsavimas ir EP. Susitikime vėl buvo išsakytos priešingos nuomonės. Europos žemdirbių asociacija teigė, kad GMO draudimas neleidžia ES fermeriams konkuruoti pasauliniu mastu. Tuo tarpu Ispanijos ekologinių ūkių asociacijos atstovas minėjo, kad Ispanijos regionuose, kuriuose kultivuojami GM augalai, dviem trečdaliais sumažėjo organinių ūkių. Jų produkcija užteršiama GM augalais, o gauti kompensacijas ir pritaikyti "teršėjas moka" principą praktiškai neįmanoma. Wageningen universiteto profesorius Evert Jakobsenas teigė, kad Europa negali sustabdyti GMO technologijų, galima tik paveikti, kuria linkme jos vystosi.  Deja, smarkiai sugriežtinus GMO reikalavimus, šią technologiją ES praktiškai perdavė didelių multinacionalinių kompanijų vystymui, nes mažesnės įmonės ir institutai negali investuoti tiek jėgų ir lėšų į biurokratines procedūras. Savo ruožtu Greenpeace oponavo, kad multinacionalinių kompanijų įtaka didėja visame pasaulyje,  pvz. jau dabar apie 50 proc. pasaulinės sėklų rinkos priklauso 4 pagrindinėms korporacijoms.

Ši savaitė skirta plenarinei sesijai Strasbūre. Darbotvarkėje diskusija dėl atominės katastrofos Japonijoje, migrantų iš Šiaurės Afrikos būklės Italijos saloje Lampedūzoje. Su ES užsienio reikalų įgaliotine K.Ešton aptarsime demokratijos bangą Sirijoje, Bahreine ir Jemene. Europos Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompojus informuos apie ES viršūnių tarybos posėdžio rezultatus. Taip pat svarstysime Makedonijos ir Islandijos pažangą integruojantis į ES. Antradienį priimsiu 50 vizituotojų grupę iš Lietuvos. Susitikime aptarsime aktualius ES ir Lietuvos klausimus, pristatysiu savo darbą Europos Parlamente. Svečiai lankysis Europos Taryboje, jiems bus surengta ekskursija Strasbūro mieste, kartu ragausime elzasietiškos virtuvės patiekalus.