Europos Sąjunga – tai dinamiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas.
Tai – atjauta bei parama silpnesniajam. Ištieskime ranką vienas kitam!


   
Paieška:
0Kontaktai

Nuotraukų galerija

Video galerija

Europos Parlamento nario
Justo Paleckio biuras Vilniuje:

Pylimo g. 12-10, 01118 Vilnius
Tel. (8 5) 266 3056
Tel., faks. (8 5) 266 3058
El. paštas:biuras[kilpelė]paleckis.lt


Bičiuliai internete:

Zigmantas Balčytis
Vilija Blinkevičiūtė
Juras Požela
Algirdas Sysas

 

 

 

Atsarginės planetos neturime

Kintančio klimato grėsmės: biokuras (2010 07 08)

 

Klimato kaita tapo veiksiu sąlygojančiu žemdirbystės našumo mažėjimą. Vadinamasis maisto saugumas susiduria su sunkiai nuspėjamomis orų permainomis – liūtimis, sausromis, netikėtais temperatūrų šuoliais. Keičiasi metų laikų trukmė, jų pradžios ir pabaigos laikas, kas sąlygoja derliaus praradimą. Mokslininkų paskaičiavimais, iki 2080 metų apie 40 vargingiausių pasaulio valstybių praras iki 20% javų (vieno pagrindinių tų šalių maisto šaltinių) auginimo potencialo. Dėl klimato kaitos prarandant derlingas žemes, vis opesnis tampa gyvulininkystės klausimas. Gyvulininkystės sektorius pasiglemžia apie 30% Žemės paviršiaus: net 78% žemės ūkio paskirties žemės ir 33% ariamos pasėlių žemės.  Tai ženkliai apriboja galimybes žemę naudoti pasėliams. Be to, žvelgiant ir aplinkosaugos perspektyvos, mėsos pramonė ir galvijų auginimas yra savaiminė klimato kaitos grėsmė, spartinanti vidutinės metinės temperatūros augimą, nes atsako už 18% šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų (pralenkia netgi pasaulio transporto sektoriaus taršą).

Klimato kaitos sąlygotas derlingų žemės plotų mažėjimas maisto sektoriui smogia ne vien tiesiogiai. Kovos su klimato kaita priemonės kartais taip pat iššaukia nepataisomą žalą. Šiuo atveju kalbama apie kovą su klimato kaita transporto sektoriuje naudojant biokurą. Biokuro gamybai reikalingi augalai tapo konkurentais maisto kultūroms, nes homo sapiens yra pakankamai protingi, kad apskaičiuotų, jog masiniam biokuro poreikiui patenkinti reikalingi rapsai ir panašūs augalai neša daug didesnį pelną nei javai ar kviečiai, kuriais Europa maitina ne vien save, bet ir vaizdžiai tariant pusę Afrikos. Nerimą paskatina ir tokie reiškiniai kaip kad Pasaulio banko konfidenciali ataskaita apie biokuro fenomeno sukeltą maisto kainų augimą. Vadinamoji „Mitchell ataskaita“(kurios santraukos pradžioje juoduoja aiškus „negalima cituoti“ užrašas) patekusi į „The Guardian“ rankas sukėlė tikrą ažiotažą – pasirodo, kad biokuras yra atsakingas už 75% pasaulinių maisto kainų pakilimą. Pasaulio banko maisto kainų indeksas sparčiai didėjo nuo 2002 metų (net 140%), kai tuo tarpu ryškiausias 74% padidėjimas užfiksuotas per pastaruosius du metus (2006-2008 metai). Donald Mitchell teigimu, didžiąja dalimi prie šių pokyčių prisidėjo biokuro gamyba ir su tuo susijusios pasekmės ES ir JAV, sukėlusios javų atsargų mažėjimą, pokyčius ūkininkavimui skirtos žemės panaudojime, iššaukė spekuliacijas žemės ūkio rinkoje bei privedė prie tam tikrų eksporto ribojimų.

Vienas iš Europos Sąjungos klimato politikos tikslų – pasiekti, kad 10% viso sunaudojamo benzino ir dyzelino sudarytų biodegalai. Tokiu būdų siekiama mažinti naftos poreikį, bei aplinkos taršą, kurią sukelia transporto sektorius (jis atsakingas už 18% šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų). ES 2006 metais biodegalų dalis transporto kuro sąnaudose tesudarė 1,78%. Tai reiškia, kad siekiant įgyvendinti ES tikslą, šį rodiklį reikėtų padidinti beveik šešis kartus. Žvelgiant iš taršos mažinimo perspektyvos, toks tikslas yra efektyvus, tačiau jo siekimas aktyviai gilina kitą klimato kaitos keliamą problemą – mažina maisto saugumą, didiną maisto kainas. Pavyzdys rodo, kad toliau įgyvendinant šį integruotos klimato ir energetikos politikos tikslą, būtina ieškoti būdų, kaip mažinti neigiamą pašalinį poveikį, nepaisant fakto, jog tikslo peržiūrėjimas ES gali kainuoti virš 5 mlrd. eurų, investuotų į biokuro pramonę.

 

 

Šaltinis: Dorota Denkovska,  "Europos Sąjungos klimato politikos įtaka energetiniam saugumui: grėsmių daugiklio pažabojimas", 2009 m.


 

Dalintis:

Jūsų komentaras:

Vardas, pavardė: 
Komentaras: