Žurnalas „Gairės“

Lapkritį Berlyne  vyko socialdemokratų konferencija dėl ES – Rusijos santykių, o Europos Parlamento socialistų frakcija surengė išvažiuojamąjį posėdį Mančesteryje. Abiejuose renginiuose dalyvavo europarlamentaras socialdemokratas Justas Paleckis. Paprašėme jo papasakoti apie ten aptartas temas.

- Kodėl socialistų frakcija savo posėdžiui pasirinko Mančesterį? Apie ką ten buvo kalbama?

- Mančesteris – darbininkiškų tradicijų miestas, jo taryboje leiboristai turi valdžią nuo neatmenamų laikų. Dar prieš 160 metų Fridrichas Engelsas matė čia siaubingas darbininkų gyvenimo ir darbo sąlygas tekstilės įmonėse, rašė veikalą „Darbininkų klasės padėtis Anglijoje“. Juo naudojosi ir Karlas Marksas, Londone kūręs savo garsųjį „Kapitalą“. Apie tai prisiminta posėdyje ir pabrėžta, kad dabar kapitalizmas patiria vieną smūgį po kito, nesugebėdamas paneigti savo silpnųjų pusių, atskleistų dar marksistų. Todėl ypač svarbu pateikti teisingus naujų  problemų, turinčių gilias šaknis, sprendimo būdus.

Sveikinęs konferenciją Didžiosios Britanijos premjeras leiboristas Gordonas Braunas, ministrai kalbėjo apie tai, kad jų varžovai konservatoriai pasimetę: net ir jie priversti atsitraukti nuo tečerizmo dogmų, raginti valstybę daugiau reguliuoti ekonominius ir socialinius procesus. Britų kolegos minėjo tai, kas aktualu ir Lietuvai: dėl dujų ir elektros kainų pakilimo valstybė teiks vieno milijardo pagalbą neturtingiesiems, spartinama namų rekonstrukcija su šiluminės izoliacijos įtaisymu, energetikos kompanijos verčiamos reguliuoti kainas. Leiboristų valdoma miesto taryba spartina būstų statybą socialiai remtiniems žmonėms, iš skurdžiausių gyventojų, neišgalinčių mokėti nuomą, išperka dalį būsto, kad jie mokėtų mažiau, suteikia paskolą. Svarbus pastebėjimas lenkams, lietuviams, kurių Mančesteryje nemaža: nemokantieji arba silpnai mokantieji anglų kalbą nesugeba apginti savo teisių, jie išnaudojami nuožmiausiai.

Diskusijos metu dar kartą įsitikinau, kad Anglijoje iki šiol populiarūs terminai „aukštesnioji klasė“, „vidurinioji klasė“, „darbininkų klasė“, kad peršokti iš vieno visuomenės sluoksnio į kitą ne taip ir lengva. Leiboristai stengiasi naikinti tuos šimtmečiais susiformavusius padalijimus, ypač reformuodami privilegijas teikiančią švietimo sistemą, suteikdami orų medicininį aprūpinimą visiems. Mančesteryje pavyko persiorientuoti iš kadaise čia klestėjusios lengvosios, tekstilės pramonės į naujausias technologijas, o senus fabrikų, sandėlių pastatus pritaikyti kultūros reikmėms, gyvenamosioms patalpoms. Tiek vyriausybė Londone, tiek ir vietinė valdžia didžiulį dėmesį skiria kovai su klimato kaita, aplinkosaugai. Mančesteryje 20 tūkst. žmonių apjungė akcija „Išgelbėkime savo planetą“, kai kiekvienas įsipareigoja keisti kasdieninius įpročius, gyventi taip, kad taupytų energiją, tausotų aplinką.

- Konferencijoje matyt buvo paliesti ir pasaulio politikos įvykiai?

- Žinoma, kalbėjome ir apie fantastišką Barako Obamos pergalę JAV prezidento rinkimuose. Frakcijos lyderis Martinas Šulcas konstatavo: blogiausias prezidentas JAV istorijoje pasitraukė. Rinkimų laimėtojas įrodė, kad ne tiek svarbu piešti siaubingus ateities scenarijus, kiek turėti viziją. Nuo šiol galingiausias pasaulio žmogus – juodaodis. Tai gera „dovanėlė“ rasizmo išpažintojams.

- O kaip Jūs apibūdintumėte naujai išrinktąjį Amerikos prezidentą?

- Sakyčiau, jis netipiškas amerikietis, ne iš tų šauniųjų kaubojų kohortos. Ne tik dėl veido spalvos. Kanzasas, Kenija, Indonezija – jau trys kontinentus riša jo giminė ir gyvenimo kelias. Prisimenu, kaip prieš pora savaičių Kosove, vėlų vakarą Prištynoje su frakcijos kolegomis karštai svarstėme artėjančias permainas Amerikoje. Portugalė Ana Gomes, daug metų dirbusi JAV, pasakojo apie susitikimus su Barako  Obamos štabo nariais – „jie gi mūsiškiai, jie gi viską supranta panašiai, kaip mes“. Ateinantį prezidentą galime laikyti tam tikra prasme savu ir todėl, kad pastaraisiais metais mūsų socialistų frakcija ypač gerai bendradarbiauja su Kongreso demokratais.

- Ką B.Obamos pergalė reiškia Amerikai ir pasauliui? Kaip ateityje gali klostytis JAV ir ES santykiai?

- Jau dabar aišku, kad JAV triuškinantį pralaimėjimą patyrė fundamentalusis, sakyčiau, betoninis konservatyvizmas. Ir ne tik dėl B.Obamos pergalės. Finansinės krizės akivaizdoje žlugo tečerizmo-reiganizmo mitas, žadėjęs gerovę, kai viskas paliekama nekontroliuojamai ir nematomai rinkos rankai nustumiant valstybę, gyvenimo skolon malonumus.

Spėčiau, kad dabar visai kitaip klostysis ES ir JAV santykiai. Juk Europos Sąjunga siūlo alternatyvą keliui, kuriuo aštuonerius metus Dž.Bušas vedė Ameriką. Obamos programa ir vertybės daugeliu atvejų sutampa su Briuselio požiūriu, ypač su mūsų frakcijos siūlymais. Ne atsitiktinai B.Obama JAV pavadinamas „socialistu“, tuo baisiu daugeliui amerikiečių žodžiu.

Klimato kaita gali ne tik atimti mums pažįstamą pasaulį iš ateinančių kartų, sako Briuselis, jau dabar ji tampa didžiausia grėsme saugumui. Dž.Bušas atsisakė prisijungti prie Kioto protokolo ir vengė kovoti su klimato kaita. B.Obamos pozicija visai kitokia.

JAV prezidentas melagingu pretekstu užkariavo ir okupavo Iraką, pažeisdamas tarptautinės teisės normas ir įtraukdamas „norinčiųjų koaliciją“ į šią avantiūrą. Pagrindinės ES valstybės nepritarė ir nedalyvavo joje. B.Obama balsavo prieš karą, o dabar paskelbė, kad įžengęs į Baltuosius rūmus pradės JAV kariškių atitraukimą iš Irako. Dž.Bušas grasina Iranui bombardavimu, o išrinktasis prezidentas nori kalbėtis su Irano prezidentu be išankstinių sąlygų, ką siūlė ir Briuselis. Europos Sąjunga garsi pasaulyje „minkštąja jėga“ – sugebėjimu savo pavyzdžiu patraukti kitas šalis, siųsti tenai ne tankus ir kariškius, o ekspertus. Šis kelias niekad nebuvo patrauklus nueinančiam prezidentui. Kitaip, tikėsimės,  jį vertins ateinantysis.

ES pagalba besivystančioms šalims du kartus didesnė, negu Amerikos, nors pastaroji turtingesnė. Išrinktasis prezidentas žada pokyčius. Ne todėl, kad jo tėvas iš Kenijos – tiesiog tam, kad pasaulis turėtų ateitį, kad mažėtų atotrūkis tarp turtingiausių ir vargingiausių šalių. Pasitraukiantis prezidentas to niekada nesuprato.

Europos socialinis modelis išskirtinis tuo, kad jis remia silpniausius visuomenės narius, skirtumas tarp turtingiausių ir skurdžiausių yra mažesnis, lyginant su JAV, su kitomis šalimis ar regionais. B.Obama irgi nori padėti eiliniams žmonėms, krizės sunkumus perkelti ant turtingųjų pečių, nemažinti išlaidų sveikatos apsaugai ir švietimui. Visai kitokia nueinančio prezidento ir jo dvynio respublikono Dž.Makeino pozicija.

Dažnai pasakome - proamerikietiška politika, antiamerikietiška... Bet viena, kai Baltuosiuose rūmuose ir Kapitolyje įsitvirtinę politikai, kurie apsėsti JAV neklystamumo ir demokratijos vertybių svaidymo iš bombonešių manija. Kas kita, kai tokia politika bankrutuoja ir ateina žmogus, visai nepanašus į savo pirmtakus, tikintis ne vėzdo, o  pokyčių politika. Žinoma, ir B.Obama kietai gins JAV interesus. Bet, tikiuosi, kitaip, be to „Amerika aukščiau visko“ įsitikinimo.

- Lietuva savo užsienio politika lyg ir labiau proamerikietiška nei ES.

- Europoje antiamerikonizmo ne tiek ir daug, tačiau „antibušizmo“ apstu. Net ir po karinių veiksmų Gruzijoje Vakarų Europos gyventojai laiko Dž.Bušo Ameriką didesne grėsme pasaulio saugumui, negu Rusiją.

Vilnius buvo tarp tų nedaugelio ES sostinių, kurios besąlygiškai palaikė Dž.Bušo neokonservatyvią politiką. Kai kas tuo nuolankumu ir laimėta. Nueinantis JAV prezidentas lankėsi Vilniuje, išsakė svarbių pažadų. Atsisveikinimo dovana – bevizis rėžimas su JAV.

Tačiau Europoje reikalai kiti, amerikietiškus įpročius reikėtų keisti.

Štai Berlyne vykusioje socialdemokratų konferencijoje dėl ES – Rusijos santykių neišvengiamai kalbėta ir apie Lietuvos poziciją. Ginčytasi - ar vertybės, ar interesai turi nulemti santykius su Rusija. Dauguma sutarė, kad reikia vadovautis ne principu arba-arba, o ir-ir.  Taip, ir vertybės, ir interesai. Tik jų derinimas leidžia vykdyti vaisingą europietišką politiką. O jau nebe pirmutinis Lietuvos bandymas vetuoti prieš absoliučios daugumos ES narių valią, likti „puikiojoje izoliacijoje“ – tikrai ne išeitis. „Puikią izoliaciją“ galėjo sau leisti galingiausia pasaulyje Didžioji Britanija, kokia ji buvo prieš šimtą metų (iš tų laikų ir atėjo šis terminas). Net dabartinė pasaulio galiūnė JAV  nelinkusi patekti į izoliaciją, nors, žinoma, ne tik JAV, bet ir Kinijos, Rusijos, Indijos izoliuoti neįmanoma.

Mojavimu veto korta, nelankstumu Lietuva, mano galva, vis labiau panašėja į Lenkiją, kai ją valdė broliai Kačinskiai. Dabar tie laikai jau praeityje. Tačiau Briuselis gerai prisimena, kaip dvynių linija griovė ES, galėjo padalinti ją į dviejų greičių Sąjungą. Lietuvai bus nelengva persiorientuoti, atsipalaiduoti nuo betoninio probušinio konservatyvizmo svarsčių.

Frakcijos draugams kalbėjau apie rinkimų Lietuvoje rezultatus ir pamokas. Be abejo, socialdemokratams teks atsinaujinti, įrodyti, kad mes geriausiai galime ginti paprastus žmones, mažinti socialinę atskirtį ir kartu sudaryti geras sąlygas verslui.