Europos Parlamento nario
Justo Paleckio biuras Vilniuje: | Socialistų ir demokratų frakcija palaiko Latviją dėl euro įvedimo (2013 06 05) Europos Parlamento socialistų ir demokratų frakcija sveikina Latviją, gavus Europos Komisijos patvirtinimą, kuriuo uždegama žalia šviesa euro įsivedimui ir tapimui 18 - ąja eurozonos nare.
Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pirmininkas H. Svoboda, komentuodamas situaciją, teigė: „Mes sveikiname Latviją žengus svarbų žingsnį, tampant eurozonos nare. Tai ženklas, kad euro įsivedimas vis dar patraukli idėja, nepaisant sunkumų, kuriuos euras patyrė pastaraisiais metais. Latvija įdėjo daug pastangų, kad jau kitais metais galėtų įsivesti eurą, todėl tikimės, kad Europos Komisija atliko visus būtinus darbus, kad Latvijos įstojimas nesusilpnintų eurozonos, o tik ją sustiprintų, ypatingai bankų sektorių. Taip pat tikimės, kad Latvijos piliečiai palaikys savo vyriausybę, įvesiančią eurą.”
Parengta pagal Europos Parlamento socialistų ir demokratų frakcijos pranešimą ©, 2013 06 05 | 2013 08 09 Sarasa | | Žmogau Būk geras ir pripažink bent jau minimalią gyalmibę, kad gali klysti ir nesi visada teisus, nes jau kelintą kartą atrodo taip, jog tik permeti akim ką parašau ir paskui dėstai man kažką ir gaunasi, kad kalbam ne apie tą patį Jei atrastum tokią tikimybę, tai būtų sveikiau visiems.Nežinau kaip tu, bet aš kalbu apie tuos rezervus, kuriuos bankas atitinkamo laikotarpio pabaigoj turi turėt savo account'e FED'e. Dabar, berods, 8% reikalavimas JAV yra. Tu apie tą patį kalbi? In general, pats trumpalaikių palūkanų nustatymo mechanizmas lemia, kad per „open market operations“ bankas superka rinkoje esančias obligacijas (padidina pinigų pasiūlą), padidina jų kainą dėl padidėjusios paklausos ir yield obligacijos nukrenta, kas lemia mažesnes trumpalaikes palūkanas. tai tuomet čia, kaip suprantu, turėjai omeny nebūtinai ilgo laikotarpio obligacijas? O kas bus jei CB perkamos obligacijos bus vien trisdešimtmetės? Kokie burtai tuomet pakeis trumpalaikes palūkanas? Tik tada, kai ekonomika yra uždara arba tiksliau kapitalo rinkos uždaros, tada centrinis bankas gali per rezervų reikalavimus įtakoti bankų skolinimą O kaip tuomet reguliuoja nenormaliom sąlygom, t.y. kai rinkos užšąla ar kapitalo rinkos tampa uždaros ar nebe taip lengvai prieinamos? Bankai skolina nekreipdami dėmesio nei į savo rezervus, nei į kitų bankų rezervus, būtent todėl, tam tikro laikotarpio pabaigoj, kai kurie bankai turi rezervų nepriteklių ir skolinasi tarpbankinėj rezervų rinkoj tam, kad atitiktų bent minimalius rezervų reikalavimus. O kas stabdo visus bankus turėti rezervų nepriteklių? Jei visi turėtų normalių klientų, kurie nori skolintis, tai jie jiems ir skolintų nekreipdami dėmesio į jokius rezervus(su kapitalo reikalavimas kitas reikalas). Kas liečia „mažus“ bankus, tai būtent jų nesugebėjimas skolintis pinigų rinkose ir kitose (shadow banking) instrumentose leidžia centriniam bankui reguliuoti kreditą per šiuos bankus ir įtakoti to kredito kiekį. Aišku, daug kas priklauso nuo depositorių kiekio ir kredito paklausos, bet mažieji bankai yra labiau „reserve-constrained“ nei broker-dealeriai. Arba tu, arba aš ne apie tą patį šnekame. Iš esmės vienintelis būdas CB paveikti kredito kiekį ekonomikoj palūkanų normos reguliavimas. Jokie rezervų reikalavimai ar jų kiekiai neįtakoja bankų skolinimų, nesvarbu ar jie maži, ar dideli. Galų gale, jei tas tavo mažas komercinis bankas(arba didelis, aš nematau jokio skirtumo šitoj diskusijoj) periodo gale neatitinka rezervų reikalavimų, tai jis gali skolintis iš to pačio CB per discount window. Juk CB reikalauja mažesnių palūkanų nei bankai reikalauja savo klientų. Yra šalių, kuriuos neturi jokių rezervų reikalavimų(Kanada, Australija jei neklystu) ir laimingai gyvena, nes supranta, kad rezervai ar tam tikri jų reikalavimai neįtakoja bankų skolinimo. O kodėl krenta banko siūlomos palūkanos ekonomikoj? O tai kaip padidinti bankų rezervus ekonomikoj, neperkant iš jų obligacijų? jos krenta, nes didėja rezervų kiekis, aš jau anam poste tau tą rašiau Ir taip, rezervų kiekis didėja, kai CB perka obligacijas. Tik lyg ir nebūtinai iš pačių bankų, ar ne? Kaip pavyzdys, šiuo atveju FED siūlo premija užsienio bankams, kurie laiko rezervus su FED, tuo tarpu vietiniai broker-dealeriai to negauna. Ką, šiuo atveju, tu laikai broker-dealeriais? Jei neklystu tai visi, kas turi rezervų account'ą FED'e gauna 0.25% savo rezervams. Arba tas galioja tik JAV komerciniams bankams. Bet tai pats sau prieštarauji, sakydamas, kad centrinis bankas negali reguliuoti pinigų pasiūlos, kai tuo tarpu teigi, kad būtent centrinis bankas kredituoja komercinio banko rezervus, taip, jiems leisdamas skolinti daugiau. Tai tai ne pinigų pasiūlos įtakavimas? Ar kaip? O kas tada yra pinigų pasiūla? Get your facts straight Aš tau dar kartą pasakau, kad bankų skolinimasis nėra priklausomas nuo rezervų kiekio ir kredito pasiūla nėra padidinama CB įliejus daugiau rezervų. Ir, dievaž, juk anos žinutės pradžioj parašiau, kad ne pinigų paklausą, o kredito paklausą turėjau omeny. |
|
