GERAI EUROPAI - PALANKU IR MUMS. JEI BLOGAI...
(2014 04 22)
 |
Štai ir paskutinis sugrįžimas iš Strasbūro, iš paskutinės prieš Europos Parlamento rinkimus plenarinės sesijos. Mes, nebedalyvaujantys rinkimuose, birželyje dar būsime kviečiami kartu su naujaisiais EP nariais į dar kelias sesijas. O liepos pirmąją numatytas „estafetės perdavimas“ – nedalyvavę rinkimuose ir neišrinktieji pasitraukia, naujieji nariai oficialiai pradeda eiti pareigas.
Taigi, dešimt metų darbo Europos Parlamente. Ypatingas laikotarpis gyvenime, politinėje veikloje. Buvome pirmieji Lietuvoje, išrinkti į tą ypatingą daugelio valstybių Sąjungos Parlamentą – tuomet tolimą, nepažįstamą. Sunku apsiprasti, kai turi tris darbo vietas (Briuselis, Strasbūras, Vilnius), kai tenka nuolat skraidyti tame trikampyje ir ne tik (o kur dar nuolatiniai važinėjimai po Lietuvą). Mėgstu statistiką, tad apskaičiavau, kad ore, sudėjus skrydžio laiką lėktuve, per tuos metus praleista apie tris mėnesius, o balsuota plenariniuose posėdžiuose ir komitetuose apie du milijonus kartų... Ko jau ko, bet oro uostų ir balsavimo kilnojant ranką ar spaudinėjant mygtukus tikrai nepasiilgsiu...
O ko gi pasiilgsiu? Daugybės kolegų iš įvairių Europos šalių, su kuriais buvo įdomu ir malonu bendrauti, įsitikinti, kad ji ar jis – tikrai išmanantis, patikimas žodžio žmogus. Žinoma, teko susidurti ir su pasipūtėliais visažiniais, pripažįstančiais tik savo „tiesą“ ir demonstruojančiais panieką kitiems. Pasiilgsiu frakcijos, komitetų posėdžių, o ir darbo susitikimų nedidelėse grupėse, kai karštai ginčydavomės dėl svarbių ES piliečiams dalykų, kol galų gale pavykdavo susitarti.
Prieš dešimt metų, kai mūsų partijoje pirmą kartą ruošėmės rinkimams į EP, trumpame kandidatų pasižadėjime pagrindiniu akcentu siūlyta kelti nuostatą „ginsime Briuselyje ir Strasbūre Lietuvos interesus“. Pasiūliau pratęsti tą sakinį – „ir derinsime juos su bendraeuropiniais interesais“. Tai man tada atrodė svarbu, o dabar – tuo labiau. Kas būtų, jei 28 šalys, o ypač galingiausios, temptų paklodę tik į save? Mažesnėms, silpnesnėms tektų gerokai pašalti. Esu tvirtai įsitikinęs: jeigu reikalai gerai klostysis visoje Europoje, tai palanku bus ir Lietuvai, jei blogai – ir mums bus riesta. Tą tai labai įtikinamai parodė ir krizė.
Tą dešimtmetį galima suskirstyti į du etapus – 2004 -2008 metai ir 2008 – 2014 metai. Iki krizės Europoje ekonominiai, finansiniai, politiniai reikalai klostėsi neblogai, vyravo optimistinės nuotaikos. Sparčiai gerėjo reikalai ir Lietuvoje. Vis dėlto jau tada socialdemokratai Briuselyje mušė pavojaus varpais dėl ryškaus nukrypimo į liberalizmą Europos Sąjungoje – esą nematomoji rinkos ranka geriausiai sutvarkysianti ir ekonomiką, ir finansines institucijas. Siūlėme kontroliuoti ir riboti bankų, padidintos rizikos fondų veiklą. Deja, nebuvome išgirsti. Negailestingas krizės smūgis, kurį patyrė ne krizę sukėlę finansininkai, o daugiausiai nepasiturintys žmonės, ypač naujosiose ES valstybėse, dešiniuosius privertė atsipeikėti. Ir jie ėmė pastebėti „kazino kapitalizmo“ blogybes, nežabotą bankininkų godumą ir pagaliau sutiko palaikyti priemones, ribojančias finansininkų apetitus. Krizė ir solidarumas su skaudžiausiai ją patyrusiomis valstybėmis privertė ieškoti kelių glaudesniam Europos Sąjungos valstybių bendradarbiavimui. Manau, kad tai teisinga. Puoselėjančių savo nacionalines ypatybes valstybių sąjunga suteiks galimybę ES piliečiams gyventi geriau ir oriau, sėkmingai konkuruoti ekonominėje kovoje su kitais pasaulio regionais, žygiuojančiais į priekį.
Taigi, mano požiūris į ES per tuos dešimt metų nepasikeitė. Tai juk nematytas žmonijos istorijoje eksperimentas, kai valstybės savanoriškai sujungia savo jėgas geresnei ateičiai kurti. Tiesa, vienuolikos naujųjų narių iš Centrinės ir Rytų Europos prisijungimas pabėrė kiek smėlio į ES mechanizmą, padidėjo atotrūkis tarp pirmaujančių ir atsiliekančių valstybių. Tačiau kartu suteikė daug energijos, naujo patyrimo, atsirado akstinas sumažinti, o ateityje ir panaikinti tą atotrūkį.
P. S. Per tuos aštuonerius metus, kai rašau tinklaraštį, stengiausi kiekvieną savaitę pasakyti kažką naujo. Dabar tempas lėtės...