 Europos Sąjunga – tai dinamiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas. |      |
Europos Sąjunga – tai dinamiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas. | |
Europos Parlamento nario Justo Paleckio biuras Vilniuje: Pylimo g. 12-10, 01118 Vilnius
Zigmantas Balčytis
| Ar blogas yra geras? – RašykiteUKRAINOS YPATUMAI NEĮVERTINTI, IŠVADOS DARYTINOS (2014 03 31)
Šią savaitę, antradienį, Europos Parlamente susitinkame su Baltarusijos opozicijos atstovais. Laikas. Kelis mėnesius visas pasaulis sekė sudrebinusius Europą įvykius Ukrainoje, žinios iš Kijevo ir Krymo nustelbė visas kitas. Tuo tarpu kovo 23 d. vyko vietos savivaldos rinkimai Baltarusijoje, šios šalies pozicija nemažai lemia Rusijos ir Ukrainos susidūrime. Todėl EP delegacija ryšiams su Baltarusija ir nusprendė pasitarti su opozicija - kaip atrodo Baltarusija po Ukrainos kataklizmų. Baltarusijos pilietinės visuomenės, siekiančių demokratinių pokyčių žmonių požiūris visada buvo svarbiausias, nustatant Briuselio santykius su Baltarusija. Mano ruoštose rekomendacijose dėl ES strategijos šios šalies atžvilgiu, kurios praėjusių metų rudenį buvo patvirtintos EP, pabrėžta, kad jokio atšilimo Europos Sąjungos santykiuose su Baltarusija nebus, kol ten neišlaisvinti politiniai kaliniai. Pokyčiai toje šalyje įmanomi tik plačiausiai atvėrus visus vartus bendradarbiavimui tarp Europos Sąjungos ir Baltarusijos piliečių – ypač jaunimo, o ir verslo, mokslo, kultūros žmonių. Reikia ieškoti galimybių atvirai kalbėtis su tais įvairių grandžių valdžios atstovais, kurie realiai vertina padėtį ir nusiteikę reformuoti šalį. Savo kalboje antradienį sakysiu Baltarusijos opozicionieriams, kad Briuselis neturėtų kartoti klaidų, kurios padarytos požiūryje į Ukrainą. Europos Sąjunga – tai dabar pripažino ir jos lyderiai – nepakankamai įvertino Ukrainos geopolitinius, etninius, istorinius ypatumus. Briuselis dar prieš keturis mėnesius žvelgė į Ukrainą panašiai kaip ir į Moldovą, Makedoniją, Albaniją ir kitas artėjančias prie ES šalis, nepateikė tokio plano, kad Kijevui nereikėtų rinktis tarp Rytų ir Vakarų. Daugiau šalies specifikos įžvelgti reikia ir Europos Sąjungos požiūryje į Baltarusiją. Pirminė oficialiojo Minsko reakcija į Krymo užėmimą buvo atsargi, nerimastinga, jautėsi abejonės dėl to Rusijos žingsnio. Tačiau toliau sekė aneksijos pripažinimas „de facto“ ir balsavimas Jungtinėse Tautose kartu su Rusija, Armėnija, Šiaurės Korėja, Sirija – viso tik dešimt šalių – prieš daugumos palaikytą rezoliuciją dėl Ukrainos. Susitikdamas su laikinai einančiu Ukrainos prezidento pareigas A. Turčynovu, A. Lukašenka vėl manevruoja, faktiškai tarpininkauja tarp Rusijos bei Ukrainos.
Įdomu pasklaidyti naujųjų Ukrainos lyderių biografijas. Jie, iškeltieji Maidano, toli gražu ne opozicionieriai, greičiau jau „nomenklatūrininkai“. Tas pats A. Turčynovas – tarybiniais laikais komjaunimo veikėjas Dniepropetrovske, vėliau tapęs prezidento L. Kučmos patarėju. Laikinasis premjeras A. Jaceniukas dirbo užsienio reikalų ministru V. Janukovyčiaus vyriausybėje. Tuo metu P.Porošenko - vienas iš Regionų partijos kūrėjų, o dabar realiausias pretendentas į prezidentus - darbavosi Ukrainos centrinio banko valdybos pirmininku. O jau prezidento V. Janukovyčiaus laikais jis – ekonomikos ir prekybos ministras. Perkeliant šiuos biografijų faktus į Baltarusijos dirvą galima numatyti, kad ir ten permainų atveju viršūnėje atsirastų labai įvairių žmonių. Komentuojant didesnio dėmesio nesusilaukusių vietos savivaldos rinkimų rezultatus vėl pasakytina: Baltarusijos fronte – nieko naujo. Ir vėl tarp rinkimų apylinkių narių, stebėtojų beveik nebuvo pilietinės visuomenės, opozicijos atstovų, ir vėl į vietines tarybas pateko tik valdžios parinkti žmonės. Iš beveik devyniolikos tūkstančių vietos tarybos deputatų – tik dešimt opozicijos atstovų.
Jūsų komentaras:
|
