Naujienos

EP pirmininkas M.Šulcas Europos Vadovų taryboje Briuselyje

          Praėjusią savaitę Briuselyje posėdžiavome Europos Parlamento komitetų posėdžiuose. Pirmadienį Užsienio reikalų komitete vyko diskusija dėl ES Rytų kaimynystės politikos efektyvumo ir ES-Rusijos santykių. Europarlamentarai diskutavo, ar ES atsakas į Rusijos veiksmus Ukrainoje yra adekvatus. Kokie bus ES-Rusijos santykiai po Krymo referendumo? Konferencijoje dalyvavę politologai teigė, kad Rusijos užsienio politikos raumenų rodymo politika yra kilusi iš baimės būti pažeminta, susilpninta. Būtina ilguoju laikotarpiu kurti pasitikėjimo atmosferą, stiprias tarptautines institucijas, kurios kartu su Rusija įgyvendintų kolektyvinio saugumo strategiją. ES turėtų stipriau paremti „kitą“ Rusiją (opozicines jėgas), toliau vykdyti Rusijos modernizavimo programą, kurios metu Rusija perimtų vis daugiau ES teisinio viešųjų sričių reguliavimo. Tai turėtų ilguoju laikotarpiu vesti į laisvos prekybos zoną nuo Lisabonos iki Vladivostoko. Išorės veiksmų tarnybos direktorius Rytų Europai G. Vygandas pažymėjo, kad ES prisideda prie situacijos deeskalacijos. ES pirmą kartą įvedė tikslines ekonomines sankcijas Rusijos pareigūnams. Briuselis niekada anksčiau, nors buvo dažnai pasiūlymų, neįvedinėjo sankcijų strateginei partnerei Rusijai. ES pasiūlė pasirašyti Asociacijos sutartį Ukrainai. Tokiu būdu, kaip sakė buvęs Ukrainos prezidentas V. Janukovičius, 60 proc. Ukrainos įmonių, priklausančių rusams, taip pat turės naudą iš sutarties. Aukštas Išorės veiksmų tarnybos pareigūnas pabrėžė, kad Rusijai tarptautinė izoliacija yra skausminga. Rusijos ekonomika yra Italijos dydžio, ji priklauso nuo naftos ir dujų eksporto, o ES sunaudoja vis mažiau Rusijos dujų. Maskvos veiksmų Kryme JTO Saugumo taryboje neparėmė Kinija.

          Ketvirtadienį Europos Vadovų taryboje kalbėjęs EP pirmininkas socialdemokratas Martinas Šulcas pažymėjo, kad Krymo krizė turi būti laikoma žadinančiu skambučiu Europos Sąjungai, kuri turi permąstyti savo santykius su Rusija ir rytinėmis kaimynėmis. „Žmonės baiminasi naujojo šaltojo karo“, – įspėjo jis. Martinas pasmerkė Rusijos veiksmus dėl karinės jėgos naudojimo ir Krymo aneksijos bei paragino Europos Sąjungą kalbėti vienu balsu. „Tai, kas vyksta Ukrainoje, yra nepriimtina ir neturi pasikartoti niekur kitur“, – pažymėjo jis. EP pirmininkas ragino Europą neprarasti budrumo ir saugotis nepastebimo įsitraukimo į niekada nesibaigiantį konfliktą. Martinas ragino suteikti Ukrainos žmonėms politinę ir finansinę paramą. „Privalome padėti Ukrainai, kad ji atsitiestų ekonomiškai, įveiktų visuomenės susiskaldymą ir sugebėtų apsisaugoti nuo radikalizmo“, – teigė jis. EP vadovas pažadėjo, kad Parlamentas darys viską, jog užtikrintų neatidėliotiną 3 mlrd. eurų paramos iš ES biudžeto suteikimą Ukrainai.

          Pramonės komitetas antradienį pritarė siūlymams nuo 2015 m. gruodžio 15 d. panaikinti tarptinklinio ryšio tarifus skambučiams, trumposioms žinutėms (SMS) ir mobiliajam internetui. Pokalbiai telefonu, SMS ir duomenų siuntimas būnant užsienyje turės būti nebrangesni nei būnant namuose. Kad tai taptų realybe, šiems pakeitimams dar turi pritarti Parlamentas ir Taryba.ES taisyklių pagalba mažmeninės tarptinklinio balso ryšio ir SMS kainos per šiuos kelerius metus sumažėjo 80 proc., o tarptinklinis duomenų perdavimas atpigo net 91 proc. Tačiau komisijos atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 28 proc. keliaujančiųjų Europos Sąjungoje vis dar išjungia savo mobilųjį telefoną, siekdami išvengti didelių naudojimosi mobiliuoju ryšiu užsienyje išlaidų.

          Socialinių reikalų komitete į europarlamentarų klausimus atsakėEuropos kovos su skurdu tinklo prezidentas Sergio Airesas. Pasak jo, kovos su skurdu problema neabejotinai turi atsidurti ES rinkimų kampanijos dėmesio centre – tam yra keletas priežasčių. Būdamas ES demokratijos lopšiu, būtent Europos Parlamentas turėtų susirūpinti skurdo ir socialinės atskirties klausimo sprendimu, nes šios problemos pastaruoju metu tapo ypatingai pastebimos. Artėjantys rinkimai – tai puiki proga ES šalių narių piliečiams kreiptis į kandidatus į EP narius bei prašyti prisiimti atsakomybę dėl kovos su skurdu problemos sprendimo. Egzistuoja trys būdai tai įgyvendinti. Pirma, būtina parengti socialinį susitarimą. Jei tektų imtis naujų griežtų taupymo priemonių taikymo tam, kad būtų susidorota su krize, būtina užtikrinti, jog sistema būtų labiau subalansuota bei sąžininga socialiniu požiūriu. Antra, būtina parengti sėkmingo bendradarbiavimo tarp ES šalių narių strategiją, skirtą kovai su skurdu. Trečia, būtina stiprinti demokratiškumą ES viduje. Būtina užtikrinti, kad kiekvienas ES šalių narių gyventojas dalyvautų ES gyvenime – europiečiai turi ir vėl patikėti Europos idėja. ES turi tapti taikos ir bendradarbiavimo oaze, kuria ji buvo anksčiau.