Naujienos

Plastikas sudaro 75% visų jūroje randamų šiukšlių. Net 30% plastiko atliekų sudaro vieną kartą naudoti produktai.

       Praėjusią savaitę Briuselyje Socialistų ir demokratų frakcijos posėdžiuose aptarėme šios savaitės plenarinės sesijos Strasbūre pranešimus. Viską nustelbė kruviniausi per tris mėnesius trunkančių neramumų Kijeve įvykiai. Mūsų frakcijos pirmininkas Hanes Svoboda, reaguodamas į juos, kalbėjo, kad turi būti paskelbti priešlaikiniai rinkimai, o Briuselis turi numatyti  tikslines sankcijas smurtą organizavusiems Ukrainos politikams ir pareigūnams. Socialdemokratas iš Čekijos Liboras Roučekas pridūrė: "socialdemokratų frakcija yra pasibaisėjusi smurto naktimi Kijeve, reiškiame savo nuoširdžią užuojautą aukoms ir jų šeimoms. Raginame Ukrainos vyriausybę nedelsiant nutraukti susidorojimą su protestuotojais centrinėje Kijevo aikštėje ir pradėti išsamų nusikaltimų tyrimą - galbūt su tarptautine pagalba ir priežiūra“.

       Trečiadienį buvo surengta konferencija apie plastikinius maišelius. Specialistai pažymėjo, kad plastikas sudaro 75 proc. visų jūroje randamų šiukšlių. Didžiausia problema, kad plastikas nesuyra ilgą laiką. Dažniausiai plastikinės šiukšlės skyla į vis mažesnes daleles, kurių praktiškai neįmanoma iš aplinkos išvalyti. Šios mikro dalelės patenka ir į mitybos grandinę, jos vis didesniais kiekiais randamos žuvyse, o galų gale patenka ir ant mūsų stalo. Plastiko keliamos taršos kaštus lengviausia pademonstruoti ekonominiais kaštais turizmui - pvz. Jungtinė Karalystė pakrančių tvarkymui  (iš jūros išmestų šiukšlių surinkimui) kasmet skiria 18 milijonų eurų, Olandija ir Belgija po 10 milijonų. Net 30 proc. plastiko atliekų sudaro vieną kartą naudoti produktai. Plastiko pramonės atstovai pripažino problemos esmę, tačiau minėjo, kad plastikas daug kur padeda išvengti papildomos taršos ar papildomų resursų naudojimo. Pavyzdžiui agurkai įvynioti į plastiką gali būti parduodami per 14 dienų, tuo tarpu neįpakuoti tik per 7 d. Dvigubai prailgindami produkto galiojimo laiką mes sumažiname bereikalingą maisto švaistymą, taupome vandens ir kitus resursus. Europos Parlamente šiuo metu svarstomas EK pasiūlymas kaip sumažinti plastikinių maišelių taršą. Žaliųjų grupės EP narė iš Danijos M. Auken siūlo įvesti reikalavimą ES šalims iki 2018 m. 80 proc. sumažinti vienkartinių plastikinių maišelių naudojimą. Socialdemokratų frakcija mano, kad tai būtų realus tikslas. Šiuo metu kiekvienas ES gyventojas per metus vidutiniškai sunaudoja 190 plastikinių maišelių, tačiau šis skaičius pagal šalį kinta nuo keliolikos iki 350 maišelių. Specialistai paminėjo, kad nereikėtų per daug vilčių dėti į vadinamus „bio-maišelius“. Taip, jie dažniausiai pagaminami ne iš naftos, bet iš augalinių produktų, tačiau suyra jie taip pat sunkiai kaip ir paprasti. „Perdirbami“ maišeliai gali būti perdirbti tik specialiose gamyklose aukštoje temperatūroje, susmulkinti ir esant dideliam drėgmės kiekiui. Tačiau natūraliomis sąlygomis, paprastam sąvartyne jie ilgą laiką išlieka nepakitę. Visi konferencijos dalyviai sutiko, kad svarbu jog prekybininkai nedalintų maišelių nemokamai, neįskaičiuotų jų kainos į produktų kainą, o ją išskirtų ir skaičiuotų atskirai. Žmonės linkę nevertinti ir išmesti tai, ką mano gavę nemokamai, bet linkę saugoti ir panaudoti kelis kartus, už ką yra sumokėję. Buvo paminėtas įdomus Belgijos pavyzdys – dar prieš 10 metų Belgija buvo viena iš mažiausiai  šiukšles rūšiuojanti ir perdirbanti ES šalis, tačiau dabar ji yra viena iš rūšiavimo lyderių. Belgijos ekspertai minėjo, kad jie daug dėmesio skyrė darbui su vaikais mokyklose, darželiuose aiškindami šiukšlių rūšiavimo svarbą. Buvo pastebėta, kad tai daug labiau paskatino šeimas rūšiuoti atliekas, o kuo mažesni buvo vaikai, tuo efektyvesnė buvo jų įtaka ir tėvų elgesiui.

       Ketvirtadienį socialdemokratų Ekstremizmo, populizmo, ksenofobijos ir antisemitizmo darbo grupėje padėtį Didžiojoje Britanijoje pristatė du politologai iš Notingemo ir Mančesterio universitetų. Jie informavo, kad ekstremalios, populistinės, euroskeptikų Didžiosios Britanijos Nepriklausomybės partijos (UKIP) rinkėjų skaičius auga. Per EP rinkimus tikimasi, kad už šią partiją balsuos apie 12 proc., tokiu būdu ji taps pirma arba antra pagal rinkimų rezultatus. Šią partiją, kuri aršiai pasisako už Didžiosios Britanijos išstojimą iš ES, už imigracijos ribojimą, prieš homoseksualų teises, nepripažįsta klimato kaitos, palaiko, pasak mokslininkų, vyresnio amžiaus vidurinės klasės atstovai, neturintis gero išsilavinimo. Ši visuomenės dalis yra nusivylusi politika, nepatenkinta šalies ekonomikos vystymusi, nemėgstanti dabartinės premjero D. Kamerono vadovaujamos konservatorių vyriausybės. Jie įtūžę ir aktyvūs. UKIP rinkėjai kaltina ES dėl imigrantų, kurie esą atėmė iš paprastų darbuotojų galimybę susirasti darbą, tuština valstybės kišenę nepelnytai gaudami socialines išmokas. Dėl imigrantų išaugo nusikalstamumas, įtampa švietimo ir transporto sistemose. Silpnosios šios partijos pusės: jie nesugeba patraukti į savo pusę moterų, jaunimo, etninių mažumų. Pasak politologų, šios partijos ateitis miglota, jei jie nesugebės surasti didesnio palaikymo iš kitų visuomenės sluoksnių. Labai svarbu, kad didžiosios politinės partijos, nevyriausybinės organizacijos toliau tęstų informacinę kampaniją apie Didžiosios Britanijos ES narystės privalumus, nes, pasak svečių, dar ne vėlu įtikinti neapsisprendusius rinkėjus.