Europos Sąjunga – tai dinamiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas.
Tai – atjauta bei parama silpnesniajam. Ištieskime ranką vienas kitam!


   
Paieška:
0Kontaktai

Nuotraukų galerija

Video galerija

Europos Parlamento nario
Justo Paleckio biuras Vilniuje:

Pylimo g. 12-10, 01118 Vilnius
Tel. (8 5) 266 3056
Tel., faks. (8 5) 266 3058
El. paštas:biuras[kilpelė]paleckis.lt


Bičiuliai internete:

Zigmantas Balčytis
Vilija Blinkevičiūtė
Juras Požela
Algirdas Sysas

 

 

 

Kita informacija

„Atsinaujinančios Europos“ renginys Vilniuje: kokios protų ir darbo rankų nutekėjimo iš Lietuvos alternatyvos? (2014 01 21)

Sausio 17 d., penktadienio vakarą Vilniaus universiteto Teatro salėje aptartos jaunimo nedarbo ir emigracijos iš Lietuvos mažinimo galimybės. Renginio iniciatorė – Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija, organizuojanti  „Atsinaujinančios Europos“ susitikimus įvairiuose ES valstybių miestuose, kuriuose politikai, ekspertai, organizacijų atstovai drauge su jaunais žmonėmis svarsto tai šaliai, o kartu ir visai ES, svarbius rūpesčius ir problemas, ieškant jų sprendimų ir atsakymų į klausimą, kokioje Europoje norėtume gyventi. Pagrindinė diskusijos Vilniuje tema – darbai jauniems žmonėms.

Sveikinimo žodyje Vilniaus universiteto rektorius prof. Jūras Banys, pristatydamas VU istoriją, sakė, jog labai svarbu, kad baigę studijas jauni žmonės rastų tinkamus darbus.

Europos Parlamento socialistų ir demokratų frakcijos pirmininkas Hanes Svoboda padėkojo Lietuvai už sėkmingą pirmininkavimą ES Tarybai, parodžiusį, kad Lietuvos valdžios atstovai ir pareigūnai sugeba vadovauti Europos Sąjungai. Pasak jo, jaunimo nedarbo lygis, kai kuriose ES narėse svyruojantis net nuo 40 iki 60 proc., yra skandalingas. Todėl Europos socialdemokratai pradėjo judėjimą ES lygiu, reikalaujantį užtikrinti galimybes visiems jauniems žmonėms gauti darbą arba pasiūlymą dar pasimokyti, įkėlė šį klausimą į ES darbotvarkę ir pasiekė, kad 2014-2020 m. ES valstybėse būtų įgyvendinama Jaunimo garantijų iniciatyva. Pastebėdamas, kad Baltijos šalyse gausu ne tik jaunų bedarbių, bet ir laisvų darbo vietų, socialdemokratų frakcijos pirmininkas ragino Lietuvą kuo skubiau įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, skatinti darbo jėgos kvalifikaciją, kad būtų išspręstos darbuotojų trūkumo ir jaunimo nedarbo problemos. Kalbėdamas apie savo gimtąją šalį Austriją, pasižyminčią vienu mažiausiu jaunimo nedarbu (8-9 proc.) Europoje, Hanes Svoboda pabrėžė, jog toks rezultatas pasiektas ne atsitiktinumo, o nuolatinio valdžios institucijų darbo ir pastangų dėka. „Turime skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą Lietuvoje tam, kad jauni žmonės turėtų patikimas ateities perspektyvas. Visi europiečiai, įskaitant lietuvius, turi teisę į nemokamą aukštos kokybės ugdymą nuo vaikystės iki senatvės. Kvalifikuotų darbuotojų užimtumas  – tai pagrindinis šaltinis. Tikime kvalifikuota darbo jėga, solidarumu, socialiniais ir aplinkosauginiais standartais pagrįsta Europos Sąjunga, kurioje laisvas judėjimas yra kiekvieno teisė“ – apie socialdemokratišką Europos viziją kalbėjo Hanes Svoboda.

Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sakė suprantantis jaunų žmonių nuoskaudas dėl darbų, nes finansų ir ekonomikos krizė jiems smogė skaudžiai. Jei anksčiau jaunuoliai savarankišką gyvenimą Lietuvoje pradėdavo vidutiniškai nuo 25-erių, tai ekonominiu sunkmečiu šis amžius pailgėjo iki 29-erių metų. Jis sakė, kad Europos jaunimo garantijų iniciatyva yra istorinis šansas – visiems jaunuoliams iki 25 m. (Lietuvoje iki 29 m.!) per 4 mėn. nuo darbo netekimo arba mokslų baigimo bus suteikta galimybė gauti gerą pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, atlikti praktiką arba stažuotę. Šiai iniciatyvai Lietuvoje suburtas partnerių tinklas, kurį sudaro Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Ūkio bei Žemės ūkio ministerijų pareigūnai, verslo, darbdavių, darbuotojų bei jaunimo organizacijų atstovai. Baigdamas pasisakymą Algirdas Butkevičius pasidžiaugė, kad gerai vertinamas Lietuvos pirmininkavimas ES liudija Lietuvos žmonių darbštumą, kompetentingumą ir principingumą.

Po sveikinimo žodžių sekė pirmoji diskusija apie kokybišką išsilavinimą ir tai, kaip būtų galima užtikrinti sklandų jaunuolių įsiliejimą į darbo rinką. Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus sakė, kad švietimas – tai procesas ir investicija, o ne paslauga. Anot jo, valstybė, atsižvelgdama į tendencijas ūkyje ir darbo rinkoje, turėtų numatyti specialistų poreikį, dalyvauti planuojant specialistų rengimą. Kaip lietuviškos švietimo sistemos trūkumus viceministras nurodė studentų skirstymą į mokančius ir nemokančius už studijas, vienas iš brangiausių studijų kainų Europoje bei ankstyvą profiliavimą, kai jau dešimtokai turi spręsti, kurioje humanitarinių ar tiksliųjų mokslų srityje specializuotis. Rimanto Vaitkaus manymu, Lietuva iš vokiškojo modelio turėtų perimti dualaus mokymosi idėją, kai studijos derinamos su praktinių įgūdžių įgijimu, tačiau neversti vaikų pasirinkti profesijos per anksti, ir lygiuotis į lankstumu pasižymintį Olandijos švietimo sistemos modelį. Pasak viceministro, užtikrinti nemokamą aukštąjį mokslą Lietuvoje kol kas nėra galimybių, nes tam reikėtų atrasti daugiau kaip 300 mln. Lt.

Europos jaunimo forumo valdybos narys Miroslav Krzanik kalbėjo, jog vaikams nuo mažens turėtų būti pristatomos įvairios profesijoms, pasakojama apie profesijų paklausumą,  užtikrinamos lygios galimybės mokytis universitete, nebūtų paslėptų studijų kaštų.

Renginio vedėjas žurnalistas Edmundas Jakilaitis pasiūlė nuo pat pradinių klasių Lietuvos mokyklose rengti supažindinimo su profesijomis pamokas, kurios galėtų vykti kas mokslo metų ketvirtį.

Kauno jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ pirmininkas Mantas Jurgutis teigė, kad jaunimo neformalaus ugdymo – stažuočių, praktikų – pripažinimas turėtų būti vienu iš Lietuvos prioritetų.

Europos socialistų partijos socialinių reikalų ir užimtumo ministrų tinklo pirmininkas, socialdemokratas iš Liuksemburgo Nikolas Šmitas sakė, jog reikia kovoti prieš vargo emigraciją, visoje Europos Sąjungoje kurti tinkamas ir kokybiškas darbo vietas. Pasak jo, griežtas taupymas neturėtų paliesti švietimo, nes rizikuotume jaunosios kartos ir visos šalies ateitimi. Jaunų žmonių perėjimas iš mokslo įstaigų į darbo rinką yra pilnas iššūkių, tad valstybė turėtų teikti paramą, mokyklos ir įmonės – megzti ryšius, kurti praktikų ir stažuočių tinklą.

Europos profesinių sąjungų konfederacijos jaunimo komiteto narė Goda Neverauskaitė sakė, kad svarbu užtikrinti ne tik tai, kad jaunimas gautų darbą, bet ir kad tas darbas būtų kokybiškas, o praktika turi būti ne formali, o reali galimybė gauti žinių, išmokti kažko naujo.

Antrojoje diskusijos dalyje kalbėta apie tinkamą darbą jaunimui kaip alternatyvą protų nutekėjimui. Europos Parlamento narė, verslininkė Marlene Mizzi teigė, jog privalome pasitikėti jaunais žmonėmis, net jei jie neturi patirties, nes kaip kitaip jos įgis. Bankai verslininkams su geromis idėjomis turėtų teikti paskolas su prieinamomis palūkanomis.

Darbo ir socialinių tyrimo instituto direktorius Boguslavas Gruževskis pastebėjo, kad šiuo metu Europoje yra net 2 mln. laisvų darbo vietų, Lietuvoje – apie 20 000. Anot jo, aukšto nedarbo, kvalifikacijos neatitikimo aiškinimai nepakankamai ir paviršutiniškai  nagrinėja  jaunimo nedarbo reiškinį. Pažerdamas lietuviškos statistikos – kad darbo užmokesčio apmokestinimas vienas didžiausių, o atlyginimų dydis triskart mažesnis nei Europoje, kad tik apie 30 proc. žmonių išreiškia savo poreikius dėl darbo, kad verslininkai priklauso aukštojo mokslo įstaigų taryboms ir turi galimybių, bet nežino, ką siūlyti – davė suprasti gilesnes nedarbo priežastis. Jaunimiečio Tomo Šileikos paklaustas apie viešojo sektoriaus ir profsąjungų vaidmenį užtikrinant tinkamas darbo sąlygas,  Boguslavas Gruževskis sakė, kad viešasis sektorius galėtų būti gerų darbo sąlygų pavyzdžiu, į kurį privačios įmonės norėtų lygiuotis, siekdamos išlaikyti darbuotojus. Kalbėdamas apie praktikantų padėtį, kai profesinių įgūdžių siekiantiems jaunuoliams siūloma virti kavą ar valyti kiemą, Darbo ir socialinių tyrimo instituto direktorius nurodė, kad taip atsitinka dėl darbuotojų sąmoningumo stokos, prasto įmonės atstovavimo praktikos metu.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas kalbėjo, kad pelną generuoja žmonės su įgūdžiais, todėl verslas turi samdyti žmones su reikiamais įgūdžiais. Anot jo, specialiuosius įgūdžius galima greitai suformuoti, o bendriesiems gebėjimams, kūrybiškumui reikia daug laiko, pradėti dera nuo ankstyvos vaikystės. Jis nurodė motyvaciją kaip raktą į profesinę sėkmę ir geras darbo sąlygas.

Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas sakė, kad sportas yra vienas iš tautą suvienijančių socialinių reiškinių, viena iš popamokinių veiklų, kur vaikas išbando save, įgauna disciplinos, atranda komandinį darbą. Jis atkreipė dėmesį į nepakankamą popamokinės veiklos prieinamumą moksleiviams, priklausymą nuo tėvų kišenės. Pasak jo, investicijos į vaiko neformalųjį ugdymą valstybei kainuoja pigiau negu kalinio išlaikymas, atsieinantis 70 Lt kasdien. Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius pasidžiaugė, kad profesionalūs krepšininkai garbės reikalu laiko galimybę žaisti nacionalinėje rinktinėje, kuria labdaros fondus.

Diskusiją apie tai, kodėl jaunuoliai, įgyję profesiją, susikrauna lagaminą ir išvažiuoja, emocingai, vaizdingai ir tiksliai apibendrino europarlamentarė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė. Anot jos, jauni žmonės Lietuvoje neranda arba nenori dirbti bet kokio darbo. Investicijos į jaunimą reikalingos čia ir dabar. Nes po to gali būti per vėlu. “Pamatykim, sudalyvaukim, pasistažuokim, bet grįžkim į Lietuvą – mums reikia Jūsų” – kalbėjo ji.

Šaltinis: Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga, naujienos ©,  2014 01 21

Dalintis:

Jūsų komentaras:

Vardas, pavardė: 
Komentaras: