ES koridoriais

LIETUVOS EKONOMINĖ KRIZĖ IR PINIGAI

2010 kovo 26 d. (penktadienį) 15 val.

(Vilnius, VU EF, Saulėtekio 9, JR 8 aud.)

P R O G R A M A

14.30-15.00   Registracija

15.00-15.25    Margarita Starkevičiūtė. Nauji ES pinigų politikos elementai

15.25-15.50   Vladimiras Trukšinas. Palūkanų normų kaitos ypatumai ir chuliganiškas euro įvedimas Lietuvoje

15.50-16.15    Povilas Gylys. Lietuviškos fiskalinės bei monetarinės politikos miražai ir viražai

16.15-17.00     Diskusijos

17.00-17.30     Pokalbiai prie kavos

T E Z Ė S

Ką parodė šį ekonominė krizė:

1. 97 % JAV $ buvo sutelkta penkiuose JAV bankuose;
2. išryškėjo, kokia yra pažeidžiama pasaulinė finansų sistema;
3. visiškai nebuvo prižiūrėtos nebankinės-finansinės institucijos;
4. ši krizė yra suskirstyta į tris dalis – dvi jau beveik praėjo: finansinė ir ekonominė, dabar artėja valstybių skolų krizė.

Kokie nauji instrumentai buvo naudojami krizės metu:

1. per septynis mėnesius sumažinta palūkanų norma;
2. EC bankas suteikė valstybių bankams galimybę naudotis be apribojimų iki vienerių metų trukmės likvidumo instrumentais su fiksuota palūkanų norma;
3. likvidumas buvo taikomas ir užsienio valiutoms.

Kodėl atsirado būtinybė naudoti naujus instrumentus:

1. nebuvo įvertinta galimybė dėl sisteminės rizikos;
2. portfelio teorijos nuostata;
3. rinkoje susidarė netikrumo atmosfera, o privatus arbitražas nesuveikė reikiamu momentu. Buvo reikalingas CB įsikišimas norint palaikyti būtiną minimalų likvidumą.

Kaip yra vykdomas sisteminis rizikos valdymas:

1. ES įsteigta Europos sisteminės rizikos taryba ESRB (tai buvo daroma todėl, kad praktika parodė, kad vienos valstybės krizės persiduoda kitoms). Dalyvauja visų 27 valstybių CB. ESRB pagrindinis tikslas yra identifikuoti riziką vienos valstybės viduje ir įspėti kitas valstybes nares apie esamą riziką;
2. Finansų rinkų priežiūros ir reguliavimo sistema:
• likvidumo valdymas;
• apskaitos standartų peržiūra;
• didžiųjų finansų grupių priežiūros ES lygiu organizavimas;
• didesnio skaidrumo užtikrinimas.

Šios ekonominės krizės pamokos Lietuvai:

1. makroekonominio valdymo stipirinimas, nustatant grįžtamąjį ryšį su ES lygmeniu;
2. naujas bendradarbiavimo su eurozona pobūdis kaip ERM;
3. naujų likvidumo instrumentų galimybių apsvarstymas;
4. CB dalyvavimas pinigų rinkoje;
5. VILIBOR problemos išsprendimas.

Parengė Agnė Chšanauskaitė