Greičiau namo ar greičiau pripraskime prie demokratijos?

 (2009 01 30)

Visuotinas, lygus, slaptas balsavimas - tai ne tik konstitucinė nuostata. Tai ir įtaka partijos gyvenimui visose grandyse. Tai ir lyderiui galimybė pasitikrinti, kokiu palaikymu partijoje jis gali pasikliauti.

Neseniai įvykusiame LSDP suva­žiavime daug buvo ginčytasi - atvi­ru ar slaptu balsavimu turėtume rink­ti partijos pirmininką? Persvara bu­vo tų, kurie skubėjo grįžti kuo grei­čiau namo, neįsiklausiusių ir į mūsų aštriosios Sigitos Burbienės argumen­tą: „Juk salėje nemaža valstybės tar­nautojų, o jiems viešai rodyti pasi­rinkimą tarp Gedimino ir Juozo, tarp premjero ir ministro, nelabai smagu".

Gerai suprantu bičiulius iš Ne­ringos, Skuodo ar Mažeikių, kurie ne­nori po pusiaunakčio parsibelsti na­mo. Ir vis dėlto...

Strasbūre surengiau mini apklau­są tarp kolegų - europarlamentarų iš socialdemokratų ir socialistų partijų. Uždaviau jiems klausimą: „Ar Jūsų partijoje lyderis renkamas atviru ar slaptu balsavimu?"

„Tik slaptu!" - net nustebo dėl ma­no klausimo slovakė Monika Benova. Jos kaimynas ir pagal parlamen­to suolą, ir pagal šalį čekas Liboras Roučekas patvirtino, kad ir pas juos taip pat. Ir pridėjo: „Pastarajame su­važiavime priėmėme statuto pataisą, kurioje numatoma, kad naują lyderį rinksime visuotiniu slaptu visų par­tijos narių balsavimu. Nusižiūrėjome šią taisyklę nuo prancūzų socialistų, tikimės, kad ji pasiteisins ir pas mus".

Buvęs Slovėnijos parlamento pir­mininkas ir socialdemokratų partijos pirmininkas Borutas Pahoras irgi su­reagavo į mano klausimą kategoriš­kai: „Aš netgi atsisakyčiau vadovau­ti tokiai partijai, kurios lyderis būtų renkamas atviru balsavimu. Juk tai nedemokratiška, ypač mūsų regione, kur komunistų partijos viešpatavimo laikais net ir slaptas balsavimas ne­suteikdavo pasirinkimo. Privalome būti itin jautrūs šiuose reikaluose. Štai netrukus mūsų partija apsispręs dėl kandidato į Slovėnijos prezidentus. Be abejo, tą kandidatą išsirinksime slaptu balsavimu".

Helmutas Kuhne pasakojo, kad Vo­kietijos socialdemokratai yra rinkę par­tijos pirmininką visuotiniu slaptu bal­savimu, bet dabar grįžo prie jo rinki­mų partijos suvažiavime. Rinkimai tik slapti, net jeigu iškeliamas ir vienas kandidatas: „Juk lyderiui labai svar­bu pasitikrinti, kokiu palaikymu par­tijoje jis gali pasikliauti. Jeigu už jį bal­suoja 90 ar 95 procentai - tai vienas dalykas. Kas kita, jei jis surenka 70 procentų ar dar mažiau balsų".

Britas Davidas Martinas minėjo, kad Leiboristų partijoje pagal tradi­ciją lyderį renka parlamento nariai nuo šios partijos. Prieš 25 metus tai­syklės pakeistos. Trečdalį balsų „už" ar „prieš" lyderį sudaro rezultatai rin­kimų, kuriuose dalyvauja Jungtinės Karalystės parlamento ir Europos parlamento nariai, kitą trečdalį - prof­sąjungų balsai ir, pagaliau, trečią trečdalį - visų partijos narių nuomo­nė, pareikšta slaptu balsavimu.

Pavyko aptikti ir partiją, kurioje tai­syklės ir tradicijos kiek kitokios. Janas Andersonas aiškino: „Mes, švedų so­cialdemokratai, pirmininką paprastai renkame atviru balsavimu. Tačiau tu­rime svarbią statuto nuostatą - jei bent vienas suvažiavimo delegatas parei­kalauja slaptų rinkimų, jie rengiami. Kodėl dažniausiai to nebūna? Kadan­gi per XX amžių, kai socialdemokra­tai beveik visą laiką buvo valdžioje, ir visoje visuomenėje, ir ypač partijoje, įsivyravo draugiškumo, visuotinio pa­sitikėjimo atmosfera. Pakanka paminėti, kad tai mūsų socialdemokratiškų tradicijų dėka iš švedų kalbos bu­vo išguiti kreipiniai „jūs", „ponas". Visi švedai, ne tik socialdemokratai, kreipiasi vieni į kitus „tu", vadina ne pavardėmis, o vardais. Tai taikoma ir premjerui. Tik karaliui paliekamas kreipinys „Jūs". Bet ir jis tuo nepaten­kintas, dažnai prašo savo bendrapi­liečio - pamiršk tas „didenybes", sa­kyk tiesiog „Gustavai".

Mums iki švedų dar toloka, bet žengti jų keliu verta. O dėl balsavimo labai pasisakyčiau už tai, kad atsisa­kytume rinkti socialdemokratų parti­jos pirmininką aplodismentais, kaip tai buvo prieš dvejus metus, ar atviru balsavimu. Argi pretendentai į lyde­rius nenori objektyviai pasitikrinti sa­vo reitingų, sužinoti, kas yra kas par­tijoje? Atviru balsavimu išrinkti tary­bos nariai partijos prezidiumą, ma­nau, privalėtų rinkti irgi slaptai.

Suvažiavime Julius Sabatauskas berods kelis kartus priminė, kad vi­suotinas, lygus, slaptas balsavimas - konstitucinė, demokratinė nuostata. Manyčiau, tai ir įtaka partijos gyveni­mui visose grandyse. Gegužės 19-tą tą temą aptariau su keliais suvažiavimo delegatais. Taikli vienos bičiulės repli­ka: „Ir pas mus, renkant skyriaus ta­rybą, žinoma, reikėjo slapto balsavi­mo. Bet tradicijos, nužiūrėtos nuo Vil­niaus, įsigali kitos. Dauguma skuba namo, atviros, kritiškos diskusijos tam­pa retenybe. O ir merui, ar jo pavaduo­tojui patogiau. Nedaug kas ryšis kelti ranką prieš jį..."