ŽEMĖS DREBĖJIMAI PASAULYJE IR EUROPOS SĄJUNGOS PAŠONĖJE
(2014 03 02)
 |
Europos Parlamente, ypač Užsienio reikalų komitete, aiškiai jaučiame politinius, ekonominius ir kitokius „žemės drebėjimus“ įvairiausiose pasaulio vietose. Ir praėjusią savaitę komitete, o ir mūsų frakcijoje svarstėme tuos požeminius smūgius, išsiliejančius į gatves, aikštes Venesueloje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Turkijoje. Tačiau virš visko tvyrojo jau trys mėnesius besitęsianti ir pagaliau pratrūkusi revoliuciniais sukrėtimais Ukrainos drama.
- Maidano žmonės ruošėsi plaukti Juodąja jūra, - sakė man kolega Marekas Siviecas, ilgametis EP delegacijos ryšiams su Ukraina vadovas, – ir staiga jie pasijuto atsidūrę Atlanto vandenyno audrose.
Gerai pažįstantis ir senuosius, ir naujuosius Ukrainos lyderius lenkų europarlamentaras mintijo, kad Maidano žmonės kartu su opozicija rengėsi aršiai, klampiai priešpriešai su prezidentu V.Janukovyčiumi, tikėjosi per tą laiką išsigryninti savo poziciją, pateikti šalies piliečiams. Ir staiga, per šešias valandas, senoji valdžia vasario 21 dieną išgaravo - tarsi žemėn prasmego visa prezidento administracija, ministerijų vadovybė, milicija ir specpajėgos. Žinoma, prieš tai buvo ir nuožmios kovos, ir didelės aukos, ir Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos užsienio reikalų ministrų tarpininkavimas.
Taigi, kas Jūs esate, paslaptingasis, galingasis Maidane? Maidano aktyvistai buvo vieningi, kai reikėjo nuversti V.Janukovyčių. Jie nusiteikę nei per patrankos šūvį neprileisti prie valdžios oligarchų, nešvariai turtus susikrovusių žmonių, senosios valdžios atstovų. Politikoje jie už teisingumą ir lygybę – taigi lyg ir kairiųjų vertybių įgyvendintojai.
Kolegos lygina Maidaną su ajatolos Chomeini vaidmeniu Irano revoliucijoje prieš 35 metus.Tuomet Irano parlamentas klusniai atsiliepdavo į kiekvieną ajatolos žodį ir pageidavimą.
Žiniasklaida to kol kas neatspindi, bet naujajai Kijevo valdžiai ir Europos Sąjunga, ir Europos Taryba nurodė ne vieną klaidą. Paskubomis panaikintas įstatymas, leidžiantis regionuose šalia ukrainiečių naudoti antrąją kalbą – ne tik rusų, bet ir vengrų, lenkų, bulgarų. Neleistini buvusiųjų valdžioje partijų būstinių apiplėšinėjimai, ketinimai jas uždrausti.
ES pareigūnai pataria sudaryti plataus spektro nacionalinės vienybės vyriausybę. Ne be Vakarų įtakos ir regionų partija buvo kviečiama dalyvauti valdžioje. Tačiau naujoji jos vadovybė, pasmerkusi V. Janukovyčių ir susitelkusi vidinei pertvarkai, pasiskelbė pasitraukianti į opoziciją. Mįslingas ir Julijos Tymošenko vaidmuo. Kai ji dar buvo gydoma kalėjimo ligoninėje, Maidane skambėjo šūkiai: „Julija – į laisvę ir - į pensiją!“.
 |
Ir, žinoma, Rusijos faktorius. Ketrin Ešton Kijeve pabrėžė, kad naujoji Ukrainos valdžia turėtų palaikyti glaudžius ir tvirtus ryšius su Rusija. Nemanau, kad tai malonu girdėti Maidano žmonėms, tuo labiau, kad separatistinės nuotaikos Kryme stiprėja su aiškiu Maskvos palaikymu. Tačiau ir Briuselis, ir Vašingtonas siunčia aiškius signalus: Ukraina neturi tapti Vakarų ir Rusijos susidūrimo lauku. Įdomus garsiojo Zbignevo Bžezinskio siūlomas variantas. JAV ir ES turėtų parodyti Rusijai, kad jos palaikytų „suomišką“ Ukrainos politikos modelį: pagarbūs santykiai ir aktyvūs ekonominiai ryšiai tiek su Rytais, tiek su Vakarais, nedalyvavimas kariniuose blokuose, bet suartėjimas su ES. Politikos veterano nuomone tik taip galima išsaugoti Ukrainos teritorinį vientisumą.
Ukrainos ateitį lems ekonomika, o čia prošvaisčių nematyti. Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF), ES paskolos leistų išmokėti algas ir pensijas artimiausiais mėnesiais, tačiau milžiniška Ukrainos skola dar labiau augtų. ES spaudimas Fondui gal leis atsisakyti drakoniškų sąlygų paskolos suteikimui: reikalauti darbo užmokesčio ir pensijų mažinimo, subsidijų už šildymą panaikinimo (beje, šios TVF sąlygos ir privertė V. Janukovičių atsisukti į Rusiją, prisidėjo prie sprendimo nepasirašyti Asociacijos su ES sutarties). Tokios sutarties pasirašymas taptų realus po prezidento rinkimų, jei jie vyktų demokratiškai ir tvarkingai.
Iš pirmo žvilgsnio patraukliai atrodo pasiūlymai prie kiekvienos ministerijos sudaryti Maidano tarybas kovai su korupcija. Toms visuomeninėms taryboms turėtų vadovauti viceministro lygio pareigūnas. Gal tai galėtų išnaikinti korupciją ne tik žemutiniame policijos lygyje, kas pavyko M. Sakašviliui Gruzijoje, bet ir pasiekti aukštesnius sluoksnius. Tačiau paralelės su Gruzija pavojingos. Tenai Vakarų labai proteguojama ir demokratiška laikyta partija greitai apaugo korupciniais ryšiais, nustojo paisyti demokratinio žaidimo taisyklių.
„Juodojo scenarijaus“ grėsmė išlieka. Jei naujoji valdžia nesugebės suvienyti žmonių, jeigu smuks gyvenimo lygis, geresnio gyvenimo viltys gali būti greitai palaidotos. Ir žmonės jau kaltintų ne tik naują valdžią, bet ir ES.
P.S. Šį tekstą rašiau ketvirtadienį Strasbūre, prieš išvykdamas į Europos socialistų partijos kongresą Romoje. Savaitgalio įvykiai Kryme „žemės drebėjimo“ metaforą gali paversti realybe, kai Ukrainos laukai sudrebėtų nuo bombų ir sviedinių sprogimų. Šaltas protas, atsakingumas, susilaikymas nuo avantiūrų labai reikalingi dabar Maskvoje, o taip pat ir Kijeve. Ir vis dėlto netikiu rėkiančiomis ir lietuviškųjų TV eilutėmis: pasaulis ant karo slenksčio! Deja, karų grandinė pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje nebuvo nutrūkusi: byranti Jugoslavija, Kosovas, Serbija, Libija, Malis, Sudanas, Afganistanas, Sirija... Tik šįkart priartėta prie mūsų regiono. Prieš mėnesį tinklaraštyje rašiau: „Didžiausios Europos valstybės fragmentacija, galimas dalykas, sukeltų domino efektą. Jeigu sutartys būtų pamintos, jeigu sienos Europoje būtų išjudintos ir žymimos kitaip, didžiulio kraujo praliejimo ir aukų nepavyktų išvengti. Paplitus tokioms negandoms, daugelis valstybių, ypač naujai atkurtų, jaustųsi labai pažeidžiamos. Ne išimtis ir Lietuva“.