Ukraina, moterų padėtis, fizinis ir psichologinis kankinimas (iš 11-os metų savaitės į 12-tą)
(2014 03 17)
 |
Praėjusią savaitę dirbome plenarinėje sesijoje Strasbūre. Didžiausias dėmesys buvo sutelktas padėčiai Ukrainoje. Socialdemokratų frakcijos pirmininkas Hanes Svoboda pažymėjo, kad Krymo referendumas pažeidžia ne tik tarptautinę teisę, bet ir Ukrainos konstituciją. Tai išpuolis prieš nekeičiamas sienas Europoje. „Tarptautinių organizacijų stebėtojai, o ne Rusijos kariškiai turėtų būti dislokuoti Kryme“, - kalbėjo jis. Negalima leisti, kad vienos valstybės Europoje diktuotų kitoms, kaip valdyti savo šalį. Socialdemokratų frakcijos darbo grupės dėl Ukrainos vadovas Liboras Roučekas pažymėjo, kad ES nenori naujo Šaltojo karo su Rusija, bet negalime apsimesti, kad niekas nevyksta. Socialdemokratai ragina Ukrainai suteikti apčiuopiamą politinę ir finansinę pagalbą. Kiti europarlamentarai sakė, kad Krymas neturėtų tapti dar vienu „įšaldytu“ konfliktu Europos viduryje. Būtina pasiųsti tarptautinių organizacijų taikdarių pajėgas. Rusija turi didžiulę karinę galią, pasiryžusi ją panaudoti. Iki šiol diplomatinės priemonės nedavė rezultato, Rusija atsisako sėsti prie derybų stalo, įsileisti tarptautinius stebėtojus į Krymą. Todėl ES turi griežtai pagrasinti ekonomine Rusijos izoliacija. Deputatai paragino kuo skubiau įvesti tikslines vizų ir ekonomines sankcijas su konfliktu susijusiems Rusijos ir Ukrainos pareigūnams. Jos neturėtų daryti žalos paprastiems Rusijos gyventojams. Be to, ES valstybės privalo sustabdyti ginklų eksportą į Rusiją. Kiti europarlamentarai, priešingai, pasisakė prieš sankcijas, nes jos esą būtų neveiksmingos. Pasak deputatų, 85 proc. Krymo gyventojų niekada nesilankė ES valstybėse, todėl ES privalėtų nedelsiant įvesti bevizį režimą ukrainiečiams ir rusams, panaikinti barjerus laisvai prekybai. Deputatai paragino kuo greičiau pasirašyti Asociacijos susitarimą ir suteikti šaliai finansinę paramą. ES turi pradėti aukščiausio lygio dialogą su V. Putinu šiuo opiausiu klausimu.
Pirmadienį diskutavome apie moterų padėtį Europos Sąjungos valstybėse. Ekonominės krizės metais bedarbių gretos Europos Sąjungos valstybėse pasipildė milijonais žmonių. 2012 metais ties skurdo riba gyveno 26 proc. moterų ir 23,9 proc. vyrų. Milijonai moterų tapo arba bedarbėmis, arba dirbo tik puse etato, mažėjo jų atlyginimai, įmokos į sveikatos ir pensijų draudimo fondus. Jaunoms moterims tapo dar sunkiau patekti į darbo rinką (kai kuriose valstybėse kas trečia jauna moteris nedirbo ar nesimokė). Daug moterų, ypač jaunų, turėjo emigruoti, siekdamos geresnio gyvenimo. Šimtai tūkstančių moterų, dirbančių pramonės, prekybos ir socialinių paslaugų sektoriuose, kur darbo grafikas intensyvus, o uždarbis mažas, patiria skurdą net ir dirbdamos. Pranešime paraginome ES valstybes efektyviau kovoti su moterų diskriminacija darbe dėl lyties, taip pat užmokesčio klausimu, sudaryti moterims geresnes sąlygas derinti darbą su šeiminiu gyvenimu. Pritarėme dokumento raginimui suteikti didesnį finansavimą organizacijoms, kurios kovoja su moterų skurdu ir socialine atskirtimi, prostitucija ir prekyba moterimis, kurios gina smurtą patyrusias moteris.
Antradienį plenariniame posėdyje vyko debatai dėl fizinio ar psichologinio kankinimo tiek ES, tiek už jos ribų. Pasak europarlamentarų, tai baisiausia žmogaus teisių pažeidimo forma. Šio necivilizuoto, nežmoniško elgesio aukų skaičius pasaulyje, ypač trečiosiose šalyse, yra milžiniškas. Pranešime ypač smerkiame pačią žiauriausią kankinimo formą – lyties organų žalojimą. Reikalingi konkretūs Europos Sąjungos mechanizmai kovai su šiuo reiškiniu. Balsavau už šį pranešimą, nes jis ragina Europos Sąjungą, bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų organizacija, daryti spaudimą tokią praktiką taikančioms trečiosioms valstybėms. Jos privalo priimti teisines nuostatas, draudžiančias kankinimus. Svarbu apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės dalis - moteris ir vaikus. ES turėtų taip pat kovoti su kankinimais ES teritorijoje, informuoti visuomenę apie tai.