Ukraina, kongresas Romoje ir pažangi ekonomika (iš 10-os metų savaitės į 11-tą)
(2014 03 10)
Parėjusią savaitę Briuselyje vyko politinių frakcijų darbo savaitė. Antradienį Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos posėdyje buvo aptarta padėtis Ukrainoje. Frakcijos pirmininkas Hanes Svoboda pabrėžė, kad turėtume būti atsargūs, vertindami padėtį Kryme. „Nenorime eskaluoti padėties, kuri bet kuriuo momentu gali vesti į karinį konfliktą. Kursime specialią europarlamentarų darbo grupę, kuri skubiai reaguotų į įvykius Ukrainoje“, - informavo jis socialdemokratų frakcijos deputatus. Šios darbo grupės pirmininku paskirtas čekų europarlamentaras Liboras Roučekas sakė, kad frakcijos pozicija išlieka nepakitusi: taika, diskusija, kompromisas. „Karinis konfliktas prieštarauja mūsų principams. Būtina įtraukti Regionų partiją į koalicinę vyriausybę. Matome, kad šalyje juda reikalai dėl ekonominių reformų – kviečiami Europos Sąjungos, Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko ekspertai, suteikta ES ir JAV finansinė parama. Europos Sąjunga pasirengusi per artimiausius metus suteikti Ukrainai 11 mlrd. eurų finansinę paramą. Turėtume laikinai sustabdyti derybas su Rusija dėl bevizio režimo, toliau svarstyti tikslinių sankcijų Rusijai įvedimą“, - kalbėjo jis. Kiti europarlamentarai nuogąstavo, kad ES neturi nei karinių, nei ekonominių instrumentų paveikti Rusiją, todėl vienintelė ES strategija galėtų būti tarpininkavimas, diplomatinės derybos. Ketvirtadienį paskelbta, kad ES turi įšaldyti 18 ukrainiečių, susijusių su praėjusio mėnesio smurtu prieš protestuotojus Ukrainoje, turtą, esantį ES valstybėse.
Frakcijos posėdyje Hanes taip pat informavo apie kovo 1 dieną įvykusį Europos socialistų partijos kongrese Romoje, kuriame dalyvavo 400 socialistų ir socialdemokratų partijų delegatai bei 2000 aktyvistų iš 28 ES valstybių (apie tai rašau ir savo tinklaraštyje). Delegatai slaptu balsavimu patvirtino Europos Parlamento pirmininką Martiną Šulcą savo kandidatu į Europos Komisijos (EK) pirmininko postą („už“ - 91 proc. balsų) bei Europos Parlamento rinkimų manifestą. „Pirmą kartą istorijoje ES piliečiai dalyvaudami EP rinkimuose taip pat nulems ir kas vadovaus Europos Komisijai“, - sakė Hanes. Europos socialdemokratų lyderiai kongrese paragino atsisakyti dešiniųjų vykdomos griežto taupymo politikos Europos Sąjungos valstybėse. Tai atvedė prie dar didesnio nedarbo, nusivylimo politika ir institucijomis, paskatino radikalizmo ir euroskepticizmo augimą. Europos socialistų atsakas –sutelkti dėmesį ekonominiam augimui, darbo vietų kūrimui, socialinės atskirties mažinimui.
 |
Ketvirtadienį parlamente vyko Europos Socialistų partijos organizuotas pažangios ekonomikos forumas. EP pirmininkas bei Europos Socialistų partijos kandidatas į Europos Komisijos pirmininko postą Martinas Šulcas pažymėjo, kad didžiausia šių dienų ekonomikos rykštė yra nelygybė. Ji turi daug veidų: vis didėjantis atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų, lyčių uždarbio skirtumai. Tai veda prie ištisos kartos vaikų, kurie turi mažiau galimybių gyvenime, nes tėvai nepakankamai uždirba; jauni žmonės, kurie ilgai studijavo ir sunkiai dirbo dešimtyse neapmokamų praktikos vietų ir vis vien neranda oraus darbo; visą gyvenimą sunkiai dirbę senjorai, neįstengiantys iš pensijos sudurti galo su galu; naujųjų ES valstybių gyventojai, kurie kainoms kylant gauna vos trečdalį senbuvių valstybių gyventojų atlyginimo – tai tik keletas tragedijos pavyzdžių. Nelygybė kelia grėsmę ir demokratijai, politinėms, ekonominėms, socialinėms sistemoms. Atlyginimų nelygybės pavyzdys rodo, kad daugiausiai uždirbančiųjų atlyginimai augo daug sparčiau nei likusieji. Tai kenkia ekonomikos augimui. Viduriniosios klasės atlyginimų stagnacija prilygsta ekonomikos stagnacijai. Tuo tarpu daugiausiai uždirbančiųjų pelnas netampa investicijomis, o nuteka į „mokestinius rojus“ arba skiriamas spekuliantams, kurie sukuria investicinius burbulus. Dėl jų sprogimo ir kilo 2008 metų finansinė krizė. Politinio ryžto kovoti su nelygybe stoka yra jos didėjimo priežastis ir pasekmė. Tai lemia ekonomikos nestabilumą, kuris veda prie dar didesnės nelygybės. Tik ryžtingomis politinėmis priemonėmis galima sumažinti nelygybę.
Jei didelis bankas ar pramonės įmonė dėl klaidų patiria nuostolius ir atsiduria ties bankroto riba, tai tampa visuomenės problema. Kapitalizmo krizė virsta demokratijos krize. Nuostoliai tampa suvisuomeninami, o mokesčių mokėtojų pinigais išgelbėtų koncernų ir bankų pelnas atitenka jų vadovybei. Tokie mechanizmai veda prie dar didesnės prarajos tarp didžiųjų ir mažųjų, Vakarų ir Rytų, Šiaurės ir Pietų valstybių. Žmonės praranda darbus, namus, šeimas. Šiuo metu 120 milijonų europiečių gyvena skurde ar ties jo riba, 27 milijonai neranda darbo, kai kuriose valstybėse kas antras jaunas žmogus bedarbis. Turtingiems žmonėms nereikia stiprios valstybės – jie gali nusipirkti geriausią sveikatos priežiūrą, išsilavinimą, saugią aplinką. Stiprios valstybės reikia eiliniams žmonėms, kad sunkiais laikais turėtų į ką atsiremti.
Ryžtingi sprendimai finansų rinkų reguliavimo, mokesčių mokėjimo vengimo ir socialinio dempingo srityse sumažins nelygybę. Visų pirma turime atskirti „mažmeninę“ bankų veiklą nuo spekuliacinės ir įvesti finansinių sandorių mokestį. Niekada daugiau nenaudoti mokesčių mokėtojų pinigų privataus sektoriaus įmonėms gelbėti.
Kasmet dėl mokesčių mokėjimo vengimo ES valstybės praranda trilijoną eurų. Tai po 2 tūkstančius eurų kiekvienam ES piliečiui per metus. Keturis kartus daugiau nei švietimo išlaidos žmogui. Pirmiausiai reikia apibrėžti „mokestinius rojus“, sudaryti jų sąrašą ir juos sutramdyti įvedant mokesčius finansinėms transakcijoms į „mokestinius rojus“, prekybos muitus, atimant licencijas iš finansinių institutų, kurie vykdo transakcijas į „mokestinius rojus“, uždarant kompanijas, kurios registruotos „mokestinių rojų“ valstybėse arba per jas vykdo finansinę veiklą.
Siekdami išlaikyti ir kurti orias darbo vietas turime kovoti su socialiniu dempingu. Privalome visoje ES įvesti minimalų atlyginimą, pritaikytą kiekvienai valstybei.