Ukraina, Magnickio byla ir parlamentiniai santykiai (iš 7-os metų savaitės į 8-tą)

 (2014 02 17)


Užsienio reikalų komitete ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai K.Ešton informavo apie ES valstybių užsienio reikalų ministrų tarybos posėdį, kuriame pirmą kartą užsiminama apie galimą Ukrainos narystės ES perspektyvą.
http://media.search.lt/GetFile.php?OID=251014&FID=733123

        Praėjusią savaitę Briuselyje dirbome komitetų posėdžiuose. Užsienio reikalų komitete antradienį ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Ketrina Ešton informavo apie pirmadienį vykusį ES valstybių užsienio reikalų ministrų tarybos posėdį. Ministrai sutarė dėl pareiškimo, kuriame pirmą kartą užsiminama apie galimą Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyvą. „ES Taryba įsitikinusi, kad Asociacijos su ES sutartis nėra galutinis ES ir Ukrainos santykių tikslas“, – rašoma dokumente. Jame ES ministrai paragino abi konflikto Ukrainoje puses susilaikyti nuo prievartos, ir dialogo būdu bandyti demokratiškai spręsti politinę krizę. ES žada sparčiai reaguoti, jeigu situacija Ukrainoje pablogėtų. „Nauja vyriausybė, konstitucinė reforma, sugrįžimas prie jėgų pusiausvyros ir pasirengimas laisviems bei teisingiems prezidento rinkimams prisidės prie Ukrainos grįžimo į stabilų reformų kelią“, – pažymima dokumente. Ministrai taip pat pažadėjo Ukrainai ekspertų paramą ir paragino remtis tarptautinių organizacijų – Europos Tarybos, ESBO ir JTO – patirtimi. Jie nepatvirtino jokių konkrečių ekonominės paramos, kuri būtų suteikta, jeigu Ukraina nuspręstų pasirašyti Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį su ES, priemonių. Pareiškime pažymėta, kad ES ir toliau pasirengusi pasirašyti šią sutartį, kai Ukraina bus pasirengusi tai padaryti.

        Antradienį Užsienio reikalų komitete taip pat svarstėme klausimą dėl bendrų vizų išdavimo apribojimų nustatymo Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnickio byla. Išorės veiksmų tarybos atstovas sakė, jog ši byla yra akivaizdus kovos su korupcija ir teisingumo sistemos Rusijoje pralaimėjimas. Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Hermanas van Rompėjus dėl šio konkretaus atvejo išsiuntė laišką, prašydamas atlikti tinkamą tyrimą. K. Ešton praeitais metais padarė du pareiškimus šiuo klausimu. Taigi, nors šis klausimas nebuvo nagrinėjamas Taryboje, jis yra dėmesio centre. Deja, Rusijos reakcija į ES dėmesį šiai bylai yra negatyvi. Rusijos atstovai tvirtina, kad ES bylą politizuoja. Pasak pareigūno, vizų išdavimo apribojimai ir turto įšaldymas yra kraštutinės priemonės, kurios nėra atmestinos, bet pirma reikia gerai įvertinti šių sprendimų galimas pasekmes. Jis kvietė įsivaizduoti situaciją, kad priėmus tokį sąrašą asmenų, kuriems įšaldomas turtas, jie paduoda šį sprendimą į teismą ir laimi bylą. Kokias pasekmes tai gali turėti, klausė jis. Be to, šioms sankcijoms įvesti reikia gauti vieningą visų šalių narių pritarimą. Deputatai sutarė, kad svarbu pasiųsti aiškią žinią, jog ES nėra abejinga žmogaus teisių pažeidimams ir yra pasirengusi reaguoti į tai. Kiti pabrėžė, jog labai svarbu, kad ES vykdytų vieningą politiką Rusijos atžvilgiu. Šią politiką turi remti visos ES valstybės narės.

        Trečiadienį Konstitucinių reikalų komitete buvo aptartas pranešimas dėl EP santykių su nacionaliniais parlamentais. Europarlamentarai pažymėjo, kad nacionalinių parlamentų vaidmuo Europos Sąjungos reikaluose yra daugiau patariamojo, konsultacinio, o ne sprendžiamojo pobūdžio. Socialdemokratas Vitalis Moreira pažymėjo, kad EP ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimas aktualus ne tik teisine, bet ir politine prasme. Jis pasveikino iniciatyvą ieškoti galimybių juos paskatinti dar aktyviau dalyvauti ES reikalų svarstyme, nes tai padidintų demokratinį atskaitingumą ir būtų savalaikė iniciatyva prieš artėjančius EP rinkimus. Nacionaliniai parlamentai skirtingai įsitraukia į ES reikalų svarstymus. Pavyzdžiui, Vokietijos Bundestagas yra labai aktyvus, kai tuo tarpu kai kurie kiti stokoja resursų sėkmingai įgyvendinti Lisabonos sutartimi jiems suteiktas teises. Dar vienas svarbus nacionalinių parlamentų konsultacinio pobūdžio vaidmuo, anot europarlamentarų, yra dalyvavimas tarpparlamentiniame bendradarbiavime, galimybė teikti išankstinius pasiūlymus, nuomones dėl formuojamų teisėkūros iniciatyvų. Svarbu, kad Europos Sąjungos piliečiai suprastų, kokie teisėkūros sprendimai yra priimami ES lygiu, o kokie - nacionaliniu lygiu.