Miesto transporto ir judrumo valdymo aktualijos Lietuvoje

 (2010 06 07)

Seminaro "Miesto transporto ir judrumo valdymo aktualijos Lietuvoje" pagrindinės mintys

2010-05-13

Iššūkiai:

·         Iki 2060 metų vidutinis Europos gyventojų amžius pailgės daugiau kaip 7 metais (lyginant su 2010 metais), o 65 metų sulaukusių arba vyresnių žmonių bus 30% visų gyventojų (2010 – 17%);

·         Iki 2060 metų į Europą imigruos apie 56 mln. žmonių;

·         Didelė oro tarša, daugėja gamtos stichijų;

·         2008 metais miestuose gyveno 74% europiečių, o 2050 metais – 84%.

Žaliojoje knygoje (2007) numatyti iššūkiai miestų transportui: spūstys, tarša, prieinamumo didinimas, saugos didinimas, saugumo gerinimas.

Parengė Darius Skusevičius

Seminaro programa

Darnios transporto sistemos kūrimo planai ir perspektyvos ES ir nacionaliniame lygmenyje

Seminaro metu buvo suformuluota rezoliucija:

Seminaro „Miesto transporto ir judrumo valdymo aktualijos Lietuvoje“

REZOLIUCIJA

(projektas)

LR Susisiekimo ministerijai

LR Aplinkos ministerijai

             Gyventojų judrumas (mobilumas) suvokiamas kaip miestų, miestelių ir kaimų gyventojų gyvenimo būdas, kuris susideda iš paros kelionių skaičiaus, atliekamo įvairiais susisiekimo būdais. Judrumo valdymas – tai darniojo transporto rėmimo bei poreikio naudotis automobiliais valdymo koncepcija, grindžiama keleivių požiūrio ir elgsenos keitimu. Judrumo valdymo pagrindą sudaro tokios priemonės kaip informavimas ir komunikacija, paslaugų organizavimas ir įvairių su tuo susijusių asmenų veiksmų koordinavimas. Lietuvoje atsiranda pirmosios judrumo valdymo iniciatyvos, tačiau kol kas šis procesas valdomas nekoordinuotai ir nesistemingai, jaučiama atskirtis tarp susisiekimo politikos formuotojų ir politikos vykdytojų. Nacionaliniu lygmeniu yra naudojami tik rekomendacinio pobūdžio judrumo valdymo dokumentai (ES Žalioji transporto knyga, ES Baltoji knyga, „Judumo mieste veiksmų planas“), kuriuose pateiktos gairės kaip valdyti judrumą. Kadangi nėra judrumo valdymo normatyvinių dokumentų, urbanistai, transporto susisiekimo sistemos strategai, planuotoja šioje srityje dirba savo kompetencijos ribose: savivaldos atstovai aktyviai dalyvauja ES judrumo valdymo projektuose, planavimo specialistai judrumo valdymo priemones integruoja rengdami miestų teritorijų ir susisiekimo planus, akademinė visuomenė inicijuoja judrumo valdymo disciplinos dėstymą universitetuose, nevalstybinės organizacijos rengia kampanijas susijusias su judrumo valdymo priemonių propagavimu.

             Š.m. gegužės 13 d. Vilniuje, vykdant tarptautinį projektą EPOMM–PLUS (European Platform on Mobility Management Partners Learning Urban Sustainability), kuriame dalyvauja 20 Europos šalių, tarp jų ir Lietuva, įvyko seminaras „Miesto transporto ir judrumo valdymo aktualijos Lietuvoje“. Projekto tikslas – Lietuvoje ir kitose projekto dalyvių šalyse diegti naujus judrumo valdymo procesus arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus procesus, skirtus miestų susisiekimo problemoms spręsti. Seminaro tikslas–aptarti judrumo valdymo aktualijas Lietuvoje, identifikuoti pagrindinių miesto transporto problemų priežastis ir galimus jų sprendimų būdus nacionaliniu bei vietiniu lygmeniu, pristatyti EPOMM (Europos judrumo valdymo platformą) bei išsiaiškinti poreikį bei galimybes Lietuvai tapti lygiaverte EPOMM nare. Seminaro organizatoriams buvo svarbu išgirsti nuomones atstovų, atsakingų už nacionalinės politikos formavimą ir atstovų, atsakingų už tos politikos principų įgyvendinimą vietiniame lygmenyje.

             Konstruktyvių diskusijų metu buvo nustatyti šie pastebėjimai:

·          judrumo valdymo procesas neaiškus, nes nėra judrumo valdymo procesą reglamentuojančių normatyvinių dokumentų (nėra vieningos gyventojų judrumo (mobilumo) valdymo sąvokos, neapibrėžtos judrumo valdymo ribos ir priemonės);

·          judrumo valdymas tapatinamas su transporto planavimu, nors iš tiesų judrumo valdymo priemonės turėtų tik padėti įgyvendinti susisiekimo planų sprendinius;

·          nacionaliniu lygmeniu neremiamos iniciatyvos dalyvauti tarptautiniuose judrumo valdymo projektuose.

      Seminaro dalyviai įvertinę Europos šalių patirtį rengiant ir įgyvendinant darnios susisiekimo sistemos ir judrumo valdymo planus, judrumo valdymo integracijos svarbą į šalies susisiekimo sistemą ir realias perspektyvas judrumui valdyti Lietuvoje, siūlo sukurti darbo grupę prie LR Susisiekimo ar Aplinkos ministerijų, kuri apsvarstytų ir įvertintų judrumo valdymo platformos patvirtintų judrumo valdymo priemonių tinkamumą Lietuvai:

·          (ap)svarstytų ir apibrėžtų privalomąsias judrumo valdymo priemones rengiant teritorijų ir jų susisiekimo planus;

·          teritorijų planavimo koncepcijoje inicijuotų policentrinių struktūrų atsiradimą (skatintų kuo mišresnį ir didesnio tankio užstatymą tiek miesto centre, tiek periferinėse centro zonose, siekiant integruoti ir suderinti gyvenamąją vietą, darbą bei kitas funkcijas);

·          dėtų pastangas gauti ES finansavimą veikloms, kurių ministerija yra nepajėgi finansiškai remti (visuomenės švietimui judrumo valdymo klausimais, nevalstybinių organizacijų vykdomoms veikloms);

·          paskirtų atsakingą ministerijos darbuotoją, kuris bendradarbiautų su tarptautinių projektų rengėjais ir atstovautų Lietuvos poziciją judrumo valdymo miestuose klausimais;

·          numatytų Lietuvos galimybes perspektyvoje tapti lygiaverte EPOMM nare.

Seminaro dalyvių vardu:

Prof. dr. Marija Burinskienė, VGTU

Jim McGeever, London European Partnership for Transport

dr. Kristina Gaučė, UAB "Statybos strategija"