Veiksminga biologinės įvairovės apsauga Lietuvoje ir Europos Sąjungoje |
(2010 05 20) |
Europos savaitės“ diskusija Veiksminga biologinės įvairovės apsauga Lietuvoje ir Europos Sąjungoje TEZĖS Svarbiausia užduotis – visuomenės informavimas. Būtina išlaikyti balansą: ne visada draudimas yra geriausia apsaugos priemonė. Racionali, saikinga žmogaus veikla taip pat padeda biologinės įvairovės išsaugojimui. Nuo žmogaus veiklos Lietuvoje priklauso: lagūnos, baltosios,pilkosios kopos, nesusivėrusios žemyninės miltpievės, upių sraunumos, gėlųjų vandenų, tarpinės pelkės, žolių turtingi eglynai, vakarų taiga (nėra kirtimų, daug senų, iškritusių medžių). Būtina objektyvi ir koordinuota nacionalinė Baltijos jūros, kitų Lietuvos regionų institucinė saranga, ne chaotiškos individualios iniciatyvos. Lietuvoje gerai žinoma problema – atklydę kormoranai. Todėl Lietuvoje yra nustatytos konkrečios vietos, skirtos išlaikyti ir išsaugoti tokias rūšis kaip juodasis gandras (nustatyta 50 buveinių) ir erelis žuvininkas. Aktualus klausimas yra ir genetinė įvairovė. Lietuva susiduria su vilko problema: vilkai adaptuojasi prie urbanizuotų vietovių, jų elgsena tampa nenatūrali. Todėl kyla klausimas ar tai gryni vilkai. Šiuo metu daromi tyrimai apie visus Lietuvoje praeitais metais sumedžiotus vilkus. Dar vienas aktualus klausimas – agrarinės ekosistemos Lietuvoje, nes kai kuriuose regionuose jos degraduoja, pvz. Rūdininkų poligonas. Jo atvirose teritorijose jau auga miškas, išstumdamas „mažosios augmenijos“ (pieva, samanos, gėlės) rūšis. Grėsmės biologinei įvairovei: mažėjantys natūralūs plotai, tarša, klimato šiltėjimas, ūkinė veikla, rekreacijos plėtra, invazinės rūšys, intervencija (ekonominės naudos siekis). Kas daroma: Seimo Aplinkos apsaugos komitete baigtas svarstyti žvejybos įstatymas: - rifų, neršto zonos tampa apsaugomomis. - Nuo apytikriai 2014 metų verslinė žvejyba bus draudžiama tinklais; apgalvojami žvejybos būdai ūdomis (apsaugo paukščius nuo įsipainiojimo į tinklus) ir gaudyklėmis (apsaugo ruonius nuo įsipainiojimo arba tinklų sudraskymo). - Žūklė elektra paliekama moksliniais tikslais – žuvys pagaunamos humaniškai jas lengvai apsvaiginus - Svarstomas fosfatų ribojimas (skalbimo milteliuose). Baltijos jūroje vertingos buveinės: Rifai – ES svarbos buveinė Svarbios žuvų nerštavietės, maitinimosi plotai; Žiemojančių vandens paukščių mitybinė bazė; Morėniniai gūbriai – Bendras plotas: 0,4 km2 Skaičius: 137 gūbriai Dydis: iki 10 m. pločio ir 110 m. ilgio Bendras ilgis: iki 2 km. Žuvys: Sykas – sparčiai nykstanti rūšis Perpelė - ES “Buveinių direktyvos” saugoma Europinės svarbos rūšis Neršti plaukia į Kuršių marias gyvybiškai svarbiose teritorijose - saugoma teritorija Baltijos jūros saugomos teritorijos: Vertingiausios rifų buveinės Perpelei gyvybiškai svarbios teritorijos Vandens paukščiams svarbios teritorijos Iššūkiai Baltijos jūros biologinei įvairovei: Apie 10% Lietuvoje jūroje žiemojančių paukščių žūsta įsipainioję į statomuosius tinklus Ruoniai sudrasko žvejų tinklus, o susižeidę žūsta patys Kuršių marių, Nemuno tarša Vėjo jėgainės - galima žala žiemojantiems paukščiams - būtinas atsakingas ir tyrimais pagrįstas požiūris bei numatytos apsaugos priemonės Kitos veiklos lemiančios neigiamą poveikį: Naftos išsiliejimai Laivyba Karinės pratybos Mitybinės bazės Sunaikinimas Įdomu: Iki šiol aprašyta apie 1,5 mln. žemėje esančių rūšių: 750 000 vabzdžių, 40 000 stuburinių, 250 000 induočių augalų. Europoje yra 215 000 rūšių, vien Švedijoje – 53 200. Lietuvoje – daugiau kaip 30 000 rūšių. Europoje nyksta 42% žinduolių, 15% paukščių, 45% drugių, 45% roplių ir 50% natūralių buveinių. Lietuvoje per 45 metus florą papildė apie 350 rūšių (invazinės rūšys): vabzdžių rūšys patenka su balastiniais vandenimis; rūšys įvežamos su maisto produktais, žaliavomis. Bioįvairovės sąrašus papildo ir užklystantys paukščiai, tikslingai įvežamos rūšys. Tikslingai įvežamos rūšys – aktualus ir svarbus klausimas, nes jos gali išstumti senąsias rūšis. Dėl to skiriamos lėšos tokių rūšių (pvz. gausialapis lubinas, audinė) naikinimui iš saugomų buveinių. Biologinės įvairovės skirta teisinė bazė: Paukščių direktyva Buveinių direktyva (92/43/EEB) Aplinkos apsaugos įstatymas Laukinės gyvūnijos įstatymas Laukinės augalijos įstatymas Miškų įstatymas Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas Medžioklės įstatymas Saugomų teritorijų įstatymas
Parengė Eglė Kiuraitė |