Dėl Kopenhagoje vykusios Klimato kaitos konferencijos rezultatų ir Lietuvos tolesnių veiksmų

 (2010 02 22)

Posėdžio, vykusio 2010-02-19

Tezės 

Iš Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko kalbos:

a)      Kopenhagos klimato kaitos konferencijoje jautėsi, kad pagrindiniai žaidėjai – tai Kinija ir JAV. Jos norėjo derybas tęsti Kioto protokolo pagrindu.

b)     ES derybas dėl klimato kaitos nori tęsti ne Kioto protokolo pagrindu

c)      Prie Kopenhagos konferencijos susitarimo prisijungė 95 šalys, iš jų 38 išsivysčiusios, 27 besivystančios ir 30 valstybių, kurios pasisakė palaikančios susitarimą, bet neįvardijo savo įsipareigojimų jų siekime

d)     Sutarta dėl „greito starto“ finansavimo lėšų neišsivysčiusioms šalims. Iki 2012 m. kasmet joms bus skiriama 30 mlrd. $, iki 2020 m. šį skaičių siekiant padidinti iki 100 mlrd. $ kasmet.

e)      Iki 2012 m. Lietuva įsipareigojo „greitajam startui“ kasmet skirti po 1 mln. $. Lietuva šią paramą nori skirti remdamasi dvišalių priemonių vykdymui, prioritetą skiriant Rytų Europai, Kaukazui ir Afganistanui. Antra galimybė – kurti specialų fondą.

f)       2009 m. Lietuva priėmė Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą

g)     Šiai dienai Lietuva turi virš 50 mln. nustatytos normos vienetų (nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetas) perteklių. Juos pardavus Lietuva gautų 1-3 mlrd. litų pajamų. 2010 m. Lietuva ketina parduoti nustatytų normos vienetų už maždaug 200 mln. litų.

h)     Šiai dienai Lietuva yra gavusi apie 10 ketinimų protokolų iš valstybių norinčių pirkti mūsų nustatytos normos vienetus.

Toliau - LR Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas

Parengė Dorota Denkovska