Seimo ERK posėdžio santrauka

 (2010 01 18)


  SEIMO EUROPOS REIKALŲ KOMITETO

2010 m. sausio 15 d.

POSĖDŽIO SANTRAUKA

1.      LR pozicijų pristatymas vykstant į ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdį 2010 m. sausio 18 d.

Dalyvavo ŽŪM viceministras Aušrys Macijauskas.

Posėdyje svarstomi 7 klausimai iš kurių trys ypač svarbūs Lietuvai:

1) Ispanijos pirmininkavimo programa dėl žemės ūkio ir žuvininkystės,

                      Lietuva ketina aktyviai dalyvauti Ispanijos pirmininkavimo iniciatyvose, pateikdama savo nuomonę dėl Bendros žemės ūkio programos ateities. Lietuva turės ką pasakyti ir dėl žemės ūkio ir maisto pramonės konkurencingumo, nes nuolat susiduria su šiomis problemomis, ypač –su nevienodais maisto produktų kokybės standartais ES šalyse ir trečiųjų šalių rinkose.

2) Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė,

                      Lietuvoje jau veikia kai kurie teisės aktai, siekiantys subalansuoti santykius maisto tiekimo grandinėje: reglamentuoti atsiskaitymai už žemės ūkio produkciją tarp atskirų rinkos dalyvių; reglamentuotos tipinės pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, privalomos visiems rinkos dalyviams; priimtas įstatymas, ribojantis didelių prekybos įmonių nesąžiningus veiksmus.

Nepasiteisino Prekybos įmonių geros verslo praktikos kodeksas Lietuvoje veikęs nuo 2007 m. mažmeninėje prekyboje kaip savireguliacijos priemonė, todėl 2009 m. pabaigoje buvo priimtas LR Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas.

Siekiant sustiprinti žemės ūkio produkcijos gamintojų, kaip silpniausios grandinės dalies, derybines galias, bei skatinant konkurenciją, remiamas alternatyvus prekybos šaltinių atsiradimas ir plėtra (pvz. metus veikia  mobilūs ir stacionarūs ūkininkų turgeliai).

Lietuva labai sveikina ir pritaria Europos maisto produktų tiekimo grandinės tobulinimui, nes dėl to konkurencija bus sąžiningesnė.

3) Dėl padidėjusių importo muitų gyvoms kiaulėms eksportuojamoms į Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungą.

Lietuva, palaikoma Latvijos, Estijos ir Lenkijos norėtų atkreipti Komisijos bei Tarybos narių dėmesį į spaudimą, kurį šiuo metu patiria kiaulininkystės sektorius.

Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjunga nuo 2010 m. sausio 1 d. padidino gyvų kiaulių importo muito mokestį nuo 5 iki 40 proc. Šis faktas sukėlė didelį rūpestį ir problemas Lietuvos kiaulių augintojams ir eksportuotojams.

Lietuvos geografinė padėtis yra palanki eksportuoti gyvas kiaules į minėtas šalis. Dauguma gyvų kiaulių eksportuojama į Rusiją.

Per paskutinius kelis metus gyvų kiaulių eksportas iš Lietuvos, Latvijos Estijos ir Lenkijos gerokai padidėjo. Per pirmus 9 2009 metų mėnesius bendra iš Europos į Rusiją eksportuojamų gyvų kiaulių, skirtų skerdimui, vertė (produkto tipo kodas 0103) padidėjo nuo 54 mln. eurų 2006 iki beveik 113 mln. eurų. Eksportas iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos padidėjo nuo 38,5 mln. eurų 2006 m. iki 93 mln. eurų per pirmus 9 2009 metų mėnesius, kas sudarė daugiau negu 82 proc. viso ES gyvų kiaulių eksporto vertės.

Todėl Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija prašo Komisijos imtis visų reikiamų žingsnių ir priemonių (pvz. kvotos), reikalingų apsaugoti Europos Sąjungos gyvų kiaulių eksportuotojų interesus.

Vytenio Andriukaičio pastebėjimai:

Reiktų rūpintis ir tuo, kad visi Lietuvos kiaulių augintojai ir eksportuotojai turėtų galimybę eksportuoti savo gyvulius, ne tik stambieji daniško kapitalo ar kitų šalių kapitalo kompleksai.

Iš atsakymo aišku, kad šis klausimas paliktas rinkos dėsniams.

Reiktų rūpintis ir tuo, kad ir Lietuvos piliečiai galėtų pirkti lietuvišką mėsą. Nes šiuo metu, ją sunku rasti parduotuvių lentynose.

Iš atsakymo aišku, kad eksportuotojai yra suinteresuoti pelnu, o vietos supirkėjai moka mažiau, nei Rusijos. Dabar, žinoma, Rusija gina savo rinką ir kelia muitus. Tačiau, anot viceministro, Rusija nepajėgi apsirūpinti vien savo produkcija, todėl tikisi, kad po pusmečio pati Rusija mėgins keisti politiką, juolab, kad ir jai bus nepalanku, kai jos gyventojai skųsis dėl padidėjusių mėsos kainų.

V.Andriukaitis pasiūlė pagalvoti ne vien apie paprasčiausią eksporto būdą – gyvų kiaulių išvežimą. Kur kas daugiau dividendų prideda, jau paskerstos, sutvarkytos laikantis aukščiausių higienos standartų, mėsos eksportas.

Šis pastebėjimas paliktas atviras.

ERK Žemės ūkio ministerijos pozicijai pritarė.

2.      Dėl Seimo pasirengimo Lietuvos pirmininkavimui ES 2013 m.

Dalyvavo URM viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė.

Svarbiausia – visų partijų politinis susitarimas dėl pirmininkavimo tikslų.

Būtina nusistatyti ilgalaikius tikslus ir eiti link jų. Aišku, dalis pirmininkavimo darbotvarkės jau bus numatyta – EP rinkimai, nauja EK sudėtis. Nereikia stengtis aprėpti labai daug ir įvairių sričių, nes iš to nieko neišeis, tik bus susigadintas Lietuvos įvaizdis ir kompetencija. Todėl užtektų 3-4 sričių, kuriose Lietuva dirbtų. Tai galėtų būti pvz.: Baltijos jūros strategija, santykiai su Rytų kaimynais, išorinė ES siena.

Vienas pagrindinių tikslų – kaip padidinti Lietuvos įtaką ES sprendimų priėmime. Reiktų nusiimti ES naujokės etiketę.

Struktūrine prasme reikia viską derinti ir kalbėti apie pirmininkavimo prioritetus su Airija ir Graikija. Lietuva jau kalbėjo su Graikija, kurios prioritetas yra Balkanų šalių priėmimas į ES ir klimato kaita.

Kitas svarbus dalykas – komunikacija šalyje (čia turime kalbėti apie Europą Lietuvoje) ir kitoms šalims. Nes tai ne vien būdas gaudi pinigų. Jau įsteigta vyriausybinė ES komisija. Bus įsteigtas tarp institucijų koordinacinis tinklas. Bus vykdoma mokymų programa valstybės tarnautojams, Seimo nariams, biurams.

Iki liepos mėn. finansų ir užsienio ministerijos parengs biudžetą: kiek šis laikotarpis kainuos Lietuvai.

V. Andriukaičio pastebėjimas:

                      Tarpinstitucinis bendradarbiavimas labai svarbus. Būtina per 3 metus tą formatą tobulinti.

Į A.Pavilionienės klausimą ar pavyks Lietuvai iki to laiko atsikratyti ksenofobinės, savižudžių krašto įvaizdžio ir pakeisti savo mąstymą, viceministrė atsakė nežinanti. Pavilionienė pasiūlė ministerijoms formuoti nuomonę visuomenėje.

Parengė Eglė Kiuraitė