Naujoje kadencijoje - sena tradicija
(2009 10 14)
 |
Europos Parlamentas – vienintelė pasaulyje visuotiniu balsavimu renkama daugiatautė parlamentinė asamblėja ir vienintelė Europos Sąjungos institucija. Būtent tai ir yra kelionės tikslas – Europos Parlementas Briuselyje ir sustikimas su Parlamento nariu Justu Vincu Paleckiu, kurio kvietimu didelis būrys LSDP miestų ir rajonų bičiulių ir išsiruošė į šią įspūdingą kelionę maršrutu - Vilnius-Praha-Liežas-Briuselis-Antverpenas-Amsterdamas-Berlynas-Vilnius.
Nepaisant sunkios ir tolimos kelionės iki Prahos, ji mus pasitinka puikiu oru ir vienu gražiausių bei „geriausiai išsilaikiusių“ senamiesčių Europoje, pakeriančiu savo jaukiomis senamiesčio gatvelėmis, barokiniais bei gotikiniais pastatais ir ta ypatinga dvasia dėl kurios kiekvienas, net ir ne pirmą kartą besilankantis Prahoje, teigia sugrįšiantis dar ne kartą.
Po dar vienos ilgos kelionės atvykstame į Belgiją. Belgijoje gyvena apie 10 mln. žmonių. Valstybė tiesiogine to žodžio prasme skyla į dvi dalis - flamandiškąją (olandiškąją) šiaurėje ir prancūziškąją (valonų) pietuose. Abu regionai gerokai nesugyvena. Sakoma, kad jei ne Briuselis, politinė ES sostinė, Belgijos neliktų, kadangi olandai nori atsiskirti nuo labiau tinginčių prancūzų.
Europos Parlamento pastatas, susitikimas su europarlamentaru Justu Paleckiu, susipažinimas su parlamento darbu, diskusija, pasivaiksčiojimas Parlamento koridoriais ir pagrindinė posėdžių salė... Daugeliui tai paliko neišdildomą įspūdį, kaip ir pats Briuselis - didžioji aikšė, visos besišlapinančios skulptūros (berniuką rasti lengva, bet mergaitę - sunkoka), senamiestis, belgiškas alus, šokoladas, tradiciniai vafliai ir gurmaniška vakarienė seniausiame Briuselio restorane „Chez Leon“ beragaujant nacionalinį patiekalą - "moules frites" (bulvytės su midijomis).
Po neilgos kelionės pasiekėmė turbūt vieną iš kontrastingiausių Europos miestų – Amstardamą. Čia jis virpa gyvenimu, o po akimirkos ramus, savas ir prašmatnus, egzotiškas ir tolerantiškas. Tai tarsi du skirtingi miestai – vienas dieną, kitas – naktį. Kanalų, laisvės ir menininkų miestas – taip apibūdina Amsterdamą mūsų bičiuliai. Demokratiškumo atmosfera rodos tvyro šio miesto ore. Nepakartojamą savitumą miestui, dar vadinamam šiaurine Venecija, suteikia kanalai su šimtais per juos pastatytų tiltų, pirklių namais krantinėse ir sandėliais, kuriuose dabar veikia daugybė barų, diskotekų, parduotuvėlių.
Nuo inkvizicijos laikų Amsterdame išliko tradicija gyventi be užuolaidų - atseit, žiūrėkite - mes neturime ko slėpti. Tačiau paskutiniu metu langai vis dažniau dengiami užuolaidomis. Tradicinis namas - tai vos 2-3 langai į plotį bei 3-4 aukštai į viršų. Mūsų akimis tai nepatogu - lakstai visą dieną siaurutėliais laiptais pirmyn atgal. Bet jiems patogu. Iš olandų daug ko galima pasimokyti: inžinierinės minties ir drąsos, mokėjimo naudotis (ir vertinti) laisvę, sugebėjimo nesureikšminti problemų (o jų, be abejo, yra) ir džiaugtis gyvenimu.
Turbūt neliko nei vieno abejingo bičiulio šiam miestui. Deja Berlynas mus pasitiko šaltu ir rudenišku oru, tarsi primindamas mums, jog mūsų kelionė jau prie pabaigos. Berlynas gausus ne tik įvykiais, sutapimais, atsitiktinumais ir galimybėmis. Čia gyvena maždaug keturi milijonai žmonių beveik iš viso pasaulio. Daugiausia jame vokiečių (įdomu, ar dar ilgai) ir turkų, pakviestų pigiai atstatyti po karo nukentėjusį miestą. Nors Berlyno sienos ir nebėra, miestas - vis dar pasidalinęs. Net 20 % rytų Vokietijos gyventojų norėtų, kad būtų atsatyta Berlyno siena, skirianti rytų ir vakarų Vokietiją.
Už įspūdingą kelionę bei puikią kompaniją norėtume padėkoti visiems bičiuliams.
Agnė Chšanauskaitė ir Dorota Denkovska