Justo Paleckio pranešimas Europos Parlamento socialistų frakcijos ir LSDP konferencijoje socialiniais klausimais Vilniuje 2008 m. rugsėjo 11 d. tema „Laisvas judėjimas Europos Sąjungoje: galimybės, pajamos ir orus darbas“

 (2008 09 15)

Labai reikšminga, kad būtent socialdemokratai diskutuoja laisvo judėjimo ir oraus, vienodai apmokamo darbo tema. Tai opi problema, jos aspektų daug. Dėl laiko stokos apsistosiu tik ties vienu.

Europos Parlamento socialistų frakcijos paruoštojoje programoje "Inclusive Europe" (Viską apimanti Europa) pabrėžiama:  ES lėšos turi būti naudojamos tam, kad sumažintų atotrūkį tarp turtingų ir skurdžių regionų ir sustabdytų protų nutekėjimą iš skurdesnių regionų. Kalbėjęs apie tai plenarinėje sesijoje ir frakcijoje, pateikęs klausimų komisarams,  norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į šia problemą.

Po Europos Sąjungos didžiojo išplėtimo daugumoje naujųjų ES šalių gyventojų skaičius mažėjo, ypač sparčiai Bulgarijoje, Rumunijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje. Eurostato prognozė numato, kad per artimiausius dešimtmečius kaip tik šios šalys, o ir kai kurios kitos, pergyvens labai skausmingus demografinius pokyčius. Priminčiau, kad nuo II pasaulinio karo laikų Lietuvos gyventojų ir lietuvių joje skaičius pastoviai augo. O  štai per pastaruosius du dešimtmečius netekome pusės milijono, šeštadalio šalies gyventojų - daugiausiai jaunų, energingų, gabių, išsilavinusių žmonių. Jų išmokslinimui universitetuose išleistos milijardinės sumos, tuo tarpu jie darbuojasi kitų, turtingesnių šalių labui, kurios nė cento nemokėjo už jų paruošimą.

Kokios pagrindinės specialistų emigracijos priežastys? Tai atlyginimo skirtumai - 5, 10 ir daugiau kartų. Jiems patraukli ir naujausia mokslinių tyrimo institucijų įranga svečiose šalyse, galimybė siekti karjeros.

Vieno universiteto absolvento paruošimas Lietuvoje kainuoja apie 7 000 eurų, gydytojo - 32 000 eurų, lakūno – dar daugiau. Sveikatos ministerijos duomenimis apytikriai trečdalis baigusių Lietuvos universitetus gydytojų iš karto emigruoja į užsienį. Jeigu pridėti tuos, kurie išvažiuoja kiek vėliau, tai išeitų, kad didžiąją dalį gydytojų Lietuva ruošia kitoms ES šalims, nieko už tai negaudama.

Kad teisingai ir solidariai taisytume padėtį, pirmiausiai reikėtų sukurti specialistų ir kvalifikuotų darbininkų, išvykusių į kitą ES šalį, registrą. Jo pagrindu turėtų atsirasti specialus ES fondas - panašus į globalizacijos fondą - kuris padėtų išlyginti tuos praradimus, kuriuos patiria "nukraujuojanti" šalis. Toks fondas turėtų pirmiausiai sustiprinti universitetus, mokslo centrus netenkančiose specialistų šalyse, leistų žymiai pakelti uždarbį mokslininkams, gydytojams, inžinieriams ir kitų ypač "paklausių" profesijų atstovams.

Kai kurios mūsų partijos jau daro konkrečius žingsnius šia linkme. Štai Ispanijos socialistai savo naujausioje programoje siūlo europiniu lygiu sukurti mechanizmą, kuris leistų tiesiogiai kompensuoti specialisto parengimo išlaidas universitetams tose Afrikos šalyse, kurių absolventai gavo leidimą dirbti Europoje. Taigi, galvojama jau apie Afriką. Bet pirmiausiai siūlyčiau susitvarkyti savo namuose, Europos Sąjungoje.

Kas dėl mokslininkų ir tyrinėtojų, tai pradžiai galima būtų numatyti didesnes lėšas jiems per ES tyrimų ir plėtros programą - Research and Development Fraimwork Programme. Reikia turėti daugiau informacijos apie emigracijos priežastis ir pasekmes, apie šių procesų įtaką nacionalinėms ekonomikoms ir visai ES. Mūsų frakcijai, manau derėtų spausti Europos Komisiją, kad ji parengtų  studiją ar pranešimą šiuo klausimu. Dabar, ruošiant finansinę peržiūrą 2014-2020 metams, galima ir reikia inicijuoti pasiūlymus ta linkme, ieškoti sąjungininkų kitose frakcijose.

Būtina kalbėti ir apie tai, ką galėtų nuveikti dėl protų ir rankų nutekėjimo pačios šalys, socialdemokratinės partijos jose. Stipresnės ir skaitlingesnės profsąjungos, geresnis socialinis aprūpinimas, teisingesnis pajamų paskirstymas sušvelnintų padėtį.

Žinoma, senosiose ES šalyse profsąjungos, nepatenkintos konkurencija iš naujųjų šalių, skundžiasi dėl prarandamų darbo vietų arba uždarbio kritimo. Mūsų pasiūlymuose reikia ir tai turėti mintyje, pateikti objektyvų vaizdą. Tačiau esu įsitikinęs, kad aptariama problema tikrai svarbi, kad Europos Sąjunga sugebės su ja susidoroti, tuo dar kartą parodydama pavyzdį ir kitiems kontinentams.