Rietaviškiai susitiko su europarlamentaru

 (2009 10 19)

Praėjusį ketvirtadienį Rietave svečiavosi Europos Parlamento narys Justas Vincas Paleckis. Su žmona atvykęs priešpiet, Rietave praleido beveik visą dieną: susitiko su Rietavo meru Antanu Černeckiu ir Savivaldybės darbuotojais, užsuko į Lauryno Ivinskio gimnaziją pasimatyti su mokytojais ir vyresniųjų klasių mokiniais. Vakarop politikas bendravo su miškininkais urėdijoje, su Lietuvos socialdemokratų partijos Rietavo skyriaus nariais, o 17 valandą Rietavo kultūros centre susitiko su rietaviškiais.

„Žemaičio“ žurnalistams J. V. Paleckis pasakojo po Lietuvą keliaujantis gana dažnai, mat tai – geriausias būdas sužinoti, kokie sprendimai, priimti Europos Parlamente, būtų naudingiausi gyventojams: „Klaidinga manyti, kad europarlamentarų darbas yra tik Briuselyje ir Strasbūre. Taip, ten vyksta posėdžiai, bet kiekvieną savaitę stengiuosi grįžti į Lietuvą ir aplankyti kuo daugiau miestų, susitikti su žmonėmis.“ Politikas džiaugėsi, kad žmonės šias pastangas pastebi ir įvertina, mat iš praėjusios kadencijos naujai į Europos Parlamentą buvo išrinkti tik trys nariai: Laima Andrikienė ir Vytautas Landsbergis ir jis – visi trys nemažai keliaujantys bei bendraujantys su rinkėjais.

Ypač J. V. Paleckiui smagu apsilankyti Žemaitijoje, tėvo gimtinėje, nors paskutiniu metu susitikimai su rinkėjais būna gana nelengvi, mat žmonės, prispausti sunkmečio, yra nusivylę Lietuvos institucijomis ir politikais. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje. Šiandien kaip niekada reikalingi ryžtingi sprendimai ir glaudus šalių bendradarbiavimas. Apie tai europarlamentaras ir kalbėjo su rietaviškiais. Mero jis teiravosi, kaip Savivaldybė gyvena sunkmečiu, kaip įsisavina Europos Sąjungos lėšas. A. Černeckis neslėpė, kad jei ne ES parama, savivaldybėje turbūt nevyktų jokie darbai. Antra vertus, dėl tos pačios paramos iškyla nemažai rūpesčių, kadangi ES lėšas skirstančios institucijos Lietuvoje reikalauja pristatyti krūvas dokumentų ir prisigalvoja įvairiausių sąlygų. Be to, Savivaldybei sudėtinga surinkti lėšų prisidėjimui prie projektų. Meras pažymėjo, kad nestringa tik tie projektai, kuriems lėšos skiriamos per Telšių apskrities plėtros tarybą.

J. V. Paleckis neslėpė apie tokias problemas girdėjęs ne iš vieno mero. Pasak jo, Lietuva, palyginti su kitomis šalimis, pasirinko bene griežčiausią paramos kontroliavimo sistemą, kuri ir lemia sudėtingą projektų administravimą. Europarlamentaras pažadėjo asmeniškai imtis iniciatyvos siekiant, kad ši tvarka ilgainiui būtų supaprastinta ir kad ateityje, kai bus panaikintos apskritys, liktų ir toliau veiktų apskričių plėtros tarybos.

Susitikęs su Savivaldybės darbuotojais J. V. Paleckis pasidžiaugė, kad jam malonu po 4-erių metų vėl sugrįžti į gražų miestą Rietavą ir sutikti pažįstamus žmones. Politikas prisiminė prieš 4-erius metus prognozavęs gana greitą Lietuvos ekonomikos vystymąsi, ji tuomet tikrai kilo sparčiai. Tačiau šįkart, sakė, galįs pateikti daug liūdnesnes prognozes. Jo nuomone, gali prireikti net 4–6 metų, kol šalis atsities ir pasieks 2008-ųjų metų lygį. Bet jei ES šalių ekonomika vystysis sparčiau, Lietuvos politikai sugebės atitaisyti padarytas klaidas, o naujoji prezidentė pasinaudos savo galiomis priversti tam tikras institucijas dirbti tinkamai, galbūt, pasak J. V. Paleckio, iš sunkmečio išbrisime greičiau. „Be to, labai svarbu, kad Lietuvos valdžios institucijos įsiklausytų į socialdemokratų siūlymus ir siektų išsaugoti kiek įmanoma daugiau darbo vietų bei kurtų naujas“, – sakė socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas J. V. Paleckis. Jis pritarė prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyvoms gerinti santykius su kaimyninėmis Rusija, Baltarusija – tai irgi gali padėti atsigauti verslui, turizmui, pagerinti mūsų piliečių gyvenimą.

Didelis Lietuvos minusas, pasak politiko, Europos Parlamente be kitų sričių atstovaujančio ir aplinkos apsaugos komitetui, yra tas, jog Lietuva labai vangiai sprendžia aplinkosaugos problemas. „Iš krizės šalys išeis pasikeitusios. Stipriausios bus tos, kurios sugebės pasukti vadinamosios žalios ekonomikos keliu – sieks mažinti taršą, energijos sunaudojimą, įdiegti naujausias, taupias, gamtą tausojančias technologijas. Tačiau šioje srityje Lietuva užima vieną paskutiniųjų vietų ES. Ką sako vien tas faktas, kad pagaminti tą pačią prekę Lietuva sunaudoja 4 kartus daugiau elektros energijos nei Vakarų Europos šalys“, – susirūpinimo neslėpė europarlamentaras.

Jurgita Drevinskaitė, laikraštis "Žemaitis"