Ar gali būti kas baisiau už krizę? (2009.05.04 - Nr. 18 )

 (2009 05 04)


Europos Parlamento narys Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Lisabonos strategijos. Šiai rezoliucijai didelės įtakos turėjo socialdemokratai. Į EP sunkmečio receptą didelėmis raidėmis įrašyta – reikia padėti silpniems visuomenės nariams, kuriems krizė negailestingiausia. Laikas imtis tikro koordinavimo ir reguliavimo Europos Sąjungoje, ypač finansų srityje. ES šalių vyriausybės privalėtų sutelkti jėgas dabartinėms darbo vietoms išsaugoti ir naujoms, pagal galimybę "žalioms", t.y. draugiškoms gamtai, sukurti. Rezoliucijoje Europos Komisija taip pat raginama pritraukti naujų finansinių išteklių, išleisti euro obligacijas.

Socialdemokratų frakcija įžvelgia ES susiskaldymo riziką – vienos šalys pakenčiamai pakelia krizės smūgius, kitos skęsta ir siunčia SOS signalus. Reikia skubiai padėti Airijai ir kitoms krizės pažeistoms valstybėms, ypač Rytų ir Centrinėje Europoje. Geriausias palaikymas naujosioms šalims – kuo greičiau jas priimti į euro zoną ir parengti bei vykdyti energetikos atgaivinimo planą.

Tuo tarpu dešiniųjų kontroliuojama Europos Komisija tvirtina, esą Briuselis jau padarė viską, ką reikia. Jie atsisako papildomų ekonomikos gaivinimo planų, susitaiko su nedarbo didėjimu, teigia, kad viską sureguliuos pati rinka. Jie nelabai nori užkabinti vadinamųjų mokesčių oazių, kuriose kasmet plaunami milijardai eurų.

Socialdemokratai kaip tik siekia prispausti tas mokesčių oazes – Lichtenšteiną, Monaką, Andorą, Šveicariją ir kai kurias kitas valstybes ar jų dalis, salas, lengvatinės prekybos zonas, kuriose pradingsta neįsivaizduojamo dydžio sumos.

Iš šių oazių išduodama 50 proc. visų pasaulio paskolų, iš ten atplaukia 40 proc. visų investicijų. Nesukontroliavus šio pinigų plovimo, visos kitos krizės suvaldymo priemonės gali neduoti laukiamų rezultatų.

O krizė siautėja vis pavojingiau. Šių metų sausį buvo prognozuota, kad ES šalių BVP kris 2 proc., bet dabar jau aišku, jog jis krito 5 proc. Bedarbių nuo 17 mln. pernai dabar jau šoktelėjo iki 20 mln. ir, kaip prognozuojama, greitai gali priartėti prie 27 mln. Ir taip tikrai nutiks, jei nebus kreipiama dėmesio į įvairius siūlymus, taip pat į socialdemokratų siūlomas išeitis, pavyzdžiui, daugiau investuoti į darbo vietų kūrimą. Kai prieš dvidešimtmetį Rytų ir Centrinėje Europoje žlugo autoritariniai režimai, liberalūs Vakarų politikai ir ekonomistai, brėžę naujųjų šalių maršrutą į ES, nelabai rūpinosi, kad sveikais pagrindais būtų reformuota tų valstybių ekonomika, nepamirštas socialinis aspektas. Po to, kai Rytų Europoje sugriuvo pramonė, naujųjų ES valstybių ekonomikos virto Vakarų ekonomikų filialais, jas užplūdo prekės iš senųjų šalių. Nors Vakarų bankai Rytų Europoje užsidirbo milžiniškas pinigų sumas, dabar, kai kapitalo ten labiausiai reikia, jie iš ten jį atitraukia.

Dar prieš 150 metų Markas Twainas sakė, kad bankininkas – tai žmogus, kuris duoda skėtį, kai šviečia saulė, ir atsiima jį, kai lyja. Kairieji Europoje skėčio nori dabar, kai prapliumpa liūtis.

Jeigu neturėtume Europos Sąjungos, sunkmetis kiekvienai Europos šaliai ir kiekvienam piliečiui būtų smogęs daug smarkiau. Krizė kaip tik turėtų pasitarnauti dar didesnei vienybei atsirasti. Todėl taip svarbu ratifikuoti Lisabonos sutartį.

Pasak socialdemokratų, šūkis "kiekvienas gelbėjasi pats" būtų pražūtingiausias mažoms ES šalims, nes didžiosios galėtų naudotis didesne savo rinka. Šios tendencijos gali patraukti griūčių grandinę. Euro zonos žlugimas ir grįžimas prie savų valiutų reikštų pinigų karą, protekcionizmas – prekybinį karą, muitų įvedimas sugriautų bendrą rinką ir atvestų į ekonominį karą, kuris įsiliepsnotų tarp ES valstybių. Nuo čia – tik vienas žingsnis į politinį priešiškumą, senų priešo įvaizdžių atgaivinimą, į konfliktus ir karus. Žodžiu, Europa gali grįžti į tą nestabilią, nacionalizmo ir neapykantos pritvinkusią būseną, kokia ji buvo Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir po jo, iki prasidedant Europos susivienijimui. Tai būtų daug baisiau, nei dešimt krizių kartu paėmus. Pasirinkimas: slinkti į praeitį arba žengti pirmyn.