"Permainų vėjas pučia į socialdemokratų bures" (2008-12-15, Nr. 50)

 (2008 12 15)

Gruodžio pradžioje, kai Madride susirinko Europos socialistų partijos (ESP) kongresas, vienas didžiausių žemyno laikraščių įdėjo didžiulę antraštę: EUROPOS SOCIALISTAI! PABUSKITE! FINANSINĖ KRIZĖ ĮRODĖ, KAD JŪS LAIMITE!

Raginti pabusti nelabai ir reikėjo. Madrido kongrese, kur dalyvavome ir Lietuvos socialdemokratai, snūduriavimo nuotaikų ir su žiburiu neaptiktum. Lauke šalta, ledinis vėjas, o salėje karštos kalbos, puiki nuotaika.

„Prieš dvidešimt metų žlugo komunizmas, o dabar žlunga liberalusis kapitalizmas, kuris atmetė socialinį aspektą ir valstybės reguliavimą“, - tą mintį kartojo ne vienas oratorius.

ESP pirmininkas P. N. Rasmusenas sakė: turime šansą atimti sprendimų galią iš nedidelio būrelio visuomenei nematomų žmonių Volstryte, iš kur kontroliuojama daugiau nei puse finansinių rinkų. Finansinė sistema turi tarnauti žmonėms, o ne šeimininkauti. Mūsų partija siūlo atsigavimo planą: bent 5 metus kiekviena šalis turi investuoti 1 proc. BVP į naujų darbo vietų kūrimą, švietimo modernizaciją, „žalią“ ekonomiką, „žaliąsias“ technologijas. Tuo atveju žymiai paspartintume ekonominį augimą ir sutramdytume nedarbo lygio kilimą .

Martinas Šulcas, socialistų frakcijos lyderis EP priminė, kaip jis prieš kelis metus Parlamento posėdžiuose ragino valstybes kontroliuoti neskaidrų finansinį ir nekilnojamų rinkų verslą. „Tai balsas iš praeities“, - pašaipiai komentuodavo liberalai ir konservatoriai, pasitikėdami visagale rinkos ranka. Dabar jie patys pragydo tarsi būtų tikri socialdemokratai, reikalauja valstybės įsikišimo, bet, deja, po laiko - krizė jau smogė.  

J. L. R. Zapateras, Ispanijos premjeras ir socialdemokratų pirmininkas pabrėžė: ekonomika turi būti pajungta darbo vietų kūrimui ir socialinio saugumo stiprinimui. Ispanijoje sumažinome mokesčius viduriniajai klasei, du kartus padidinome investicijas į socialinę sferą ir infrastruktūrą. Priėmėme įstatymą apie pagalbą neįgaliesiams, seniems žmonėms, tiems, kurie neturi jokios paramos. Gera socialinė politika nemažina konkurencingumo. Liberalizmui stiprėjant tapo nemadinga ginti paprastą žmogų - dabar kitaip.

Į savo bloknotą pasižymėjau kalbėjusių ESP kongrese mintis, aktualias ir Lietuvai.

Kalbama apie "skaudžias reformas", bet jos skaudžios ne tiems, kurie jas planuoja ir daro, o visai kitiems. Dešinieji siūlo mažinti mokesčius. Mes – investuoti į visuomeninius poreikius. Kontroliuosime, kad bankai gautus pinigus panaudotų ekonomikos stiprinimui, bankrotų prevencijai, o ne sau. Valstybinė pensijų sistema - pati saugiausia nepasiduodanti spekuliacijoms, kaip privačios. Jei neturėtume ES, krizė būtų įsisiautėjusi  žymiai smarkiau. Ne atsitiktinai Islandija jau nori stoti į ES. Balsas iš Airijos: jei nebūtumėme euro zonoje, mūsų šalis atsidurtų Islandijos situacijoje. Reikia nustatyti socialinių standartų minimumą visai Europai.

ESP kongrese ne kartą skambėjo šūkis, atvedęs Baraką Obamą į pergalę: „Taip, mes galime!“. Kai kas tą šūkį perfrazavo: „Ne, mes negalime!“. Negalime prisiimti atsakomybės už dešiniųjų – konservatorių ir liberalų Europoje ir JAV - padarytas klaidas, kurios turėjo tokias sunkias, netgi tragiškas pasekmes. Juk būtent Tečer-Reigano-Bušo politika atvedė į finansinę krizę JAV, kuri persimetė į Europą ir kitus kontinentus. Ir ES Taryboje, ir EK pastarąją kadenciją aiškią daugumą turėjo ir turi dešinieji, ir už jų klaidingus sprendimus Europos socialdemokratai neatsako.

Europos socialistų partija, kairieji, esame aiškioje opozicijoje dešiniesiems. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamentas turės lemiamą žodį priimant 90 proc. ES įstatymų ir direktyvų. Ir tik pergalė EP rinkimuose gali užtikrinti, kad socialdemokratai nepraleis sprendimų, kurie būtų nenaudingi daugumai žmonių.

Manau, kad pradžioje cituotas laikraštis buvo teisus. Žlungant neoliberalizmui, godžiam ir grobuoniškam kapitalizmui, permainų vėjas pučia į socialdemokratų bures.