„JAV žengs su Europa? O Lietuva?“ (2008 11 17, Nr. 46) |
(2008 11 17) |
JAV, o ir visą pasaulį supurtę rinkimai lėmė istorinę pergalę Barakui Obamai ir sutriuškino fundamentalųjį, betoninį konservatyvizmą. Finansinės krizė sužlugdė tečerizmo-reiganizmo mitą, žadėjusį begalinius gyvenimo skolon malonumus ir gerovę, kai viskas paliekama nematomai ir nekontroliuojamai rinkos rankai, nustumiant valstybę. Europos Sąjunga teikia alternatyvą keliui, kuriuo aštuonerius metus G.W. Bušas vedė Ameriką. B. Obamos programa daugeliu atvejų sutampa su Briuselio požiūriu, su EP socialistų frakcijos siūlymais. Ne atsitiktinai B. Obama JAV pavadinamas „socialistu". Klimato kaita gali atimti mums pažįstamą pasaulį iš ateinančių kartų, sako Briuselis, ji tampa didžiausia grėsme saugumui. G.W. Bušas atsisakė prisijungti prie Kioto JAV prezidentas melagingu pretekstu užpuolė ir okupavo Iraką, pažeisdamas tarptautinės teisės normas ir įtraukdamas„norinčiųjų koaliciją“ į šią avantiūrą. Pagrindinės ES valstybės joje nedalyvavo. B. Obama balsavo prieš karą ir paskelbė, kad tik įžengęs į Baltuosius rūmus jis pradės JAV kariškių išvedimą iš Irako. G.W. Bušas grasina Iranui bombardavimu, o išrinktasis prezidentas nori kalbėtis su Irano prezidentu be išankstinių sąlygų, ką siūlo ir Briuselis. Europos Sąjunga garsi pasaulyje „minkštąja jėga“ – sugebėjimu savo pavyzdžiu patraukti kitas šalis, siųsti tenai ne tankus ir kariškius, o ekspertus. Šis kelias niekad nebuvo patrauklus nueinančiam prezidentui. Naujasis gali į tai pažiūrėti kitaip. ES pagalba besivystančioms šalims tris kartus didesnė, negu Amerikos, nors pastaroji turtingesnė. Išrinktasis prezidentas žada pokyčius. Ne todėl, kad jo tėvas iš Kenijos – tiesiog tam, kad pasaulis turėtų ateitį, kad mažėtų atotrūkis tarp turtingiausių ir vargingiausių šalių. Europos socialinis modelis palankus silpniausiems visuomenės nariams, skirtumas tarp turtingiausių ir skurdžiausių mažesnis, lyginant su JAV. B. Obama irgi nori padėti eiliniams žmonėms, krizės sunkumus perkelti ant turtingųjų pečių, nemažinti išlaidų sveikatos apsaugai ir švietimui. Europos parlamento socialistų frakcijoje B. Obamos pergalė sutikta džiaugsmingai, bet be euforijos. Frakcija palaiko glaudžius ryšius su JAV Kongreso demokratais, keičiasi delegacijomis, patyrimu. Tačiau suprantame, koks milžiniškas kalnas problemų užgriūna ant naujojo prezidento. O juk stebuklingos lazdelės ir jis neturi. Jis privalės kietai, kaip ir jo pirmtakas, ginti JAV interesus. Yra vilčių, kad jis supranta juos kitaip. Viena, kai Baltuosiuose rūmuose ir Kapitolyje įsitvirtinę politikai, apsėsti JAV neklaidingumo ir išskirtinumo manija, linkę savo vertybes svaidyti iš karinių lėktuvų. Kas kita, kai tokia politika bankrutuoja ir ateina žmogus, nepanašus į savo pirmtakus. Ne tik odos spalva, bet ir pasaulio pažinimu, apjungiančiu kelis kontinentus, tikėjimu ne vėzdo, o Europoje antiamerikonizmo ne tiek ir daug, tačiau „antibušizmo“ apstu. Net ir po karinių veiksmų Gruzijoje Vakarų Europos gyventojai laiko G. W. Bušo JAV didesne grėsme pasaulio saugumui, negu Rusiją. Vilnius buvo tarp tų nedaugelio ES sostinių, kurios besąlygiškai palaikė G. W. Bušo neokonservatyvią politiką. Kai kas tuo nuolankumu ir laimėta. Nueinantis JAV prezidentas lankėsi Vilniuje, išsakė svarbių pažadų. Atsisveikinimo dovana – bevizis režimas su JAV. Tačiau Europoje reikalai kiti. Pastoviai mojuodama veto korta, vis dažniau atsidurdama izoliacijoje Lietuva pavojingai panašėja į Lenkiją, kai ją valdė broliai Kačinskiai. Briuselis gerai prisimena, kaip dvynių vadovaujama šalis griovė ES, dalino ją į dviejų greičių Sąjungą. Besidomintys istorija primena ir tai, kad būtent "liberum veto" kažkada žlugdė Dviejų Tautų Respubliką. Ar sugebės Lietuva atsipalaiduoti nuo betoninio konservatyvizmo svarsčių, išmokti tartis ir susitarti su draugais, o ne priešais ES? |