Egiptas, alternatyvi energija ir Uganda (iš 5-osios metų savaitės į 6-ąją)

 (2011 02 07)

S&D frakcijos posėdyje nutarėme griežtai paraginti H.Mubaraką kuo greičiau atsistatydinti. © AFP nuotr.

Praeitą savaitę Briuselyje dirbome EP plenarinėje sesijoje, komitetų ir frakcijų posėdžiuose. Antradienį Socialistų ir demokratų frakcijoje diskutavome apie padėtį Egipte. Mūsų pirmininkas Martinas Šulcas kritikavo ES neveiksnumą konflikto Egipte atžvilgiu. Jis pabrėžė, kad ES turėtų išsiųsti delegaciją į Kairą, kuri tarpininkautų valdžią perduodant demokratiškoms jėgoms.

Jis pažymėjo, kad Egipto prezidentas H.Mubarakas suvaidino rakto vaidmenį taikos procese Artimuosiuose Rytuose. ES teko remti šį diktatorių, nes jis yra islamo fundamentalizmo priešininkas. Rugsėjo 11 dienos teroro išpuoliai JAV jam buvo tik į naudą. Grupės posėdyje nutarėme griežtai paraginti H.Mubaraką kuo greičiau atsistatydinti.

Trečiadienį Socialistų ir demokratų frakcijoje kalbėjo euro zonos pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Žanas Klodas Junkeris. Jo nuomone, ES turėtų įsivesti transakcijų mokestį nelaukdama kitų pasaulio valstybių pritarimo. Jis taip pat informavo, kad šiuo metu ES Taryboje vyksta diskusija dėl euroobligacijų. Tačiau dėl jų įvedimo ES vyriausybės dar vis nesutaria. Premjero nuomone, šis klausimas toliau būtų diskutuojamas viešojoje erdvėje. Misteriu euru vadinamas politikas sakė ekonominės krizės metu palaikąs sprendimų priėmimą bendruomenės metodu, o ne tarp atskirų vyriausybių. Kiekvieną kartą, kai EK primeta savo valią ES valstybėms narėms, pasak jo, bendruomenės metodas žlugdomas. Septyniolika bendrą valiutą turinčių šalių turi daugiau atsakomybių. Kitose šalyse, kur euras neįvestas, gyvena 160 milijonų ES piliečių. Jų balsas turi būti labiau išgirstas ir euro zonos šalių derybose. Valstybė be euro – Vengrija – pirmą kartą pirmininkauja euro zonai.

Antradienį mūsų frakcija surengė konferenciją EP apie alternatyvius energijos šaltinius. Mūsų pirmininkas Martinas sakė, kad diskusijos dėl ES energetikos politikos yra vis dar labai ideologizuotos. Pavyzdžiui, branduolinė energetika. Socialistai galvoja, kad jei branduolinės energetikos investicijos būtų nukreiptos į kitus energijos šaltinius, jos atneštų efektyvius rezultatus atsinaujinančios energetikos srityje. Jei sugebėtume sutaupyti energijos resursus gaminant produkciją, taptume labiau konkurencingi. Dalyviai sutarė, kad didžiausias ES atsinaujinantis šaltinis yra energijos taupymas.

Ketvirtadienio plenarinėje sesijoje diskutavome dėl ES demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonės. Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje vystomosios paramos teikėja. Teikiame daugiau nei 50 procentų visos pasaulio paramos, tuo rodydami sektiną pavyzdį kitiems regionams ir valstybėms. Vystomasis bendradarbiavimas sudaro labai svarbią ES išorinių santykių dalį. Tai svarbiausias instrumentas, mažinantis skurdą besivystančiose šalyse, plėtojantis vargingiausių šalių ekonomiką, socialinę politiką, demokratiją, teisės viršenybę bei pagarbą žmogaus teisėms. Vystomoji parama, jeigu ji bus įgyvendinama dar efektyviau, teikia viltį, kad pasaulio padalinimas į "turtingas" ir "neturtingas" valstybes bus įveiktas.

Balsavau už šią rekomendaciją, nes esu už raginimą Europos Komisijai parengti kompromisinį pasiūlymą, kaip po Lisabonos sutarties įsigaliojimo įtraukti Europos Parlamentą į vystomojo bendradarbiavimo instrumento kontrolę. Europos Parlamentas turėtų įgyti tokias pačias galias kaip ir Europos Taryba sprendžiant, kiek, kada ir kur būtų nukreipta finansavimo priemonė.

Plenarinėje tądien taip pat aptarėme pranešimą dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Šios atliekos yra viena greičiausiai augančių atliekų rūšių. Dėl to galima kaltinti spartėjantį gyvenimo tempą, vis greičiau besivystančias technologijas, norėjimą turėti naujausią ir moderniausią įrangą. Besisukdami šiame uždarame rate susiduriame su dviem didelėmis - išteklių ir atliekų - problemomis.

Balsavau už šį pranešimą, kadangi pritariu siekiui kuo didesnį procentą panaudotų įrenginių surinkti, juos perdirbti ir vėl paleisti į pasaulį. Tik taip galėsime sumažinti naudingų išteklių poreikį bei į sąvartynus patenkančių daiktų kiekį. Manau, jog užsibrėžti tikslai yra pasiekiami, bet nėra lengvi. Ypač reikės pasistengti naujosioms ES šalims. Deja, atsarginės planetos neturime. Jeigu norima ir ateityje palaikyti aukštą vartojimo lygį, reikia atsakingiau elgtis su likusiais gamtos turtais, jų nešvaistyti.

Ketvirtadienį dalyvavau EP prezidentinių ir parlamentinių rinkimų Ugandoje delegacijos steigiamajame posėdyje. Su šia delegacija vasario 15-19 dienomis vykstu į šią Afrikos valstybę stebėti rinkimų (bus įdomu palyginti – ar rinkimai toje juodosios Afrikos šalyje panašės į rinkimus kai kuriose kaimyninėse valstybėse...). Apie situaciją Ugandoje informavo ES rinkimų stebėjimo misijos vadovas Edvardas Skikluna. Pareigūnas pažymėjo, kad Uganda, palyginus su kitomis centrinės Afrikos valstybėmis, laikoma pažengusios demokratijos šalimi su tam tikra infrastruktūra. Vakarų draugu save vadinantis Ugandos Prezidentas sieks išlikti poste. Jis šiuo tikslu yra pakeitęs konstituciją. Vargingos valstybės gyventojai spėjo pastebėti, kad Prezidento šeima ir aplinka sparčiai lobsta. Kyla nepasitenkinimas. E.Skikluna pabrėžė, kad ES stebėtojų pareiga įvertinti, ar 14 milijonų rinkėjų apimantys rinkimai vyksta pagal taisykles. Teismai, perėmę anglosaksišką tradiciją, šalyje išliko gana nepriklausomi ir nešališki, todėl, iškilus rinkimų tvarkos pažeidimams, galima bandyti kreiptis į juos. Opozicija, pasak jo, šalyje susiskaldžiusi. Veikia 38 politinės partijos.