Derybos su Rusija, jazminų revoliucija, delegacija į Baltarusiją (iš 3-osios metų savaitės į 4-ąją)

 (2011 01 31)


"Jazminų revoliucija" Tunise kaitina diskusijas ES
Praėjusią savaitę Briuselyje vyko EP komitetų posėdžiai. Užsienio reikalų komitete Vengrijos pirmininkavimo ES Tarybai siekius pristatė šalies užsienio reikalų ministras Janošas Martony. Jis pažymėjo, kad, kaip ir EP, Vengrija  palaiko ES plėtrą. Kroatijos įstojimas į ES jau netolimoje ateityje. Šios šalies ES narystė padės dar sėkmingiau įtraukti į bendradarbiavimą visas Vakarų Balkanų valstybes.  Europarlamentaras socialdemokratas Hanes Svoboda pažymėjo, kad Kroatija 28-ąja ES valstybe nare tapti gali ne anksčiau kaip 2013 m., jei derybos dėl stojimo bus baigtos šių metų birželio mėnesį. Po to Europos Parlamentas turėtų patvirtinti stojimo sutartį. Kroatijai dar tektų palaukti mažiausiai vienerius metus, kol dokumentą ratifikuos visos 27 valstybės.

                      Trečiadienį EP užsienio reikalų komitete vyko diskusija dėl derybų dėl naujojo ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo. Diskusijoje  ES Išorės veiksmų tarnybos (IVT) generalinis administracijos direktorius Davidas O'Sullivanas pažymėjo, kad dvejose derybų raunduose rudenį tartasi politiniais klausimais, saugumo, ekonomikos, tyrimų, mokslo ir kultūros srityse. Pasiektas progresas dėl duomenų apsaugos, narkotikų ir žmonių prekybos klausimų, taip pat dėl bevizio režimo. Tačiau derybos dėl prekybos, investicijų ir energetikos susitarimų juda į priekį lėtai. Rusija delsia prisiimti ambicingesnius įsipareigojimus, kurie leistų subalansuoti ES – Rusijos ekonominius prekybinius santykius.

Rusijos ambasadorius prie ES V. Čižovas: niekas nesitikėjo, kad derybos bus lengvos ir greitos. Nėra nustatytas galutinis laikas, kada jos turi baigtis, todėl ieškoma kokybės, o ne skubama. Ambasadorius taip pat patvirtino, kad prekybos ir investicijų sritis yra sudėtinga. Rusija tikisi, kad abi pusės turės pakankamai politinės valios kompromisams. Ambasadorius pasidžiaugė, kad Rusijos narystė PPO – jau mėnesių, o ne metų klausimas.

                      Komitete taip pat svarstyta „jazminų revoliucija“ Tunise. Kai kurie europaralmentarai įvykius Tunise lygino su „Solidarumo“ gimimu Lenkijoje ar Berlyno sienos griūtimi. Europarlamentarai iš žaliųjų frakcijos apkaltino ES dėl per didelio draugiškumo diktatoriškam šalies režimui, kai vadovaujamasi ekonominiais interesais. Santykius su Magrebo šalimis palaikančios EP delegacijos pirmininkas socialdemokratas Antonijus Paneris pažymėjo, kad praeito dešimtmečio ES plėtra privertė Briuselį labiau žiūrėti į Rytus nei Pietus. Be to, pasak jo, ES šalys palaikė Šiaurės Afrikos regiono vyriausybes, padėjusias kovoti su terorizmu ir fundamentalizmu bei kontroliuoti migracijos procesą. Nors daugelis baiminasi, jog Tunisą apims ilgalaikė sumaištis ir chaosas, europarlamentarai šioje šalyje įžvelgė demokratijos diegimui palankią terpę. Jie akcentavo aukštą šalies išsilavinimo lygį: vidurinį išsilavinimą turi 90 proc. tunisiečių. Labai svarbu išsaugoti stiprią Tuniso pasaulietiškumo kultūrą.

                      Ketvirtadienį buvo surengtas pirmas koordinacinis susitikimas dėl rengiamos EP delegacijos į Baltarusiją. Susitikime nuspręsta, kad EP delegacijai vasario 20-22 dienomis vadovaus EP užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gabrielis Albertinis. Iki šiol tokį aukštą postą EP struktūroje užimantis politikas dar nevadovavo EP delegacijoms į Baltarusiją (jų, beje, per pastaruosius aštuonerius metus buvo tik viena). G. Albertinis – Liaudies partijų (krikščionių-demokratų) frakcijos europarlamentaras iš Italijos. Mūsų socialdemokratų frakcijos nuomone - tai svarbus ženklas Baltarusijos režimui. Pasirinktas aukštą postą užimantis politikas iš ES senbuvės, neutralesnės valstybės, kurios premjeras S.Berluskonis siunčia stiprius bendradarbiavimo signalus A.Lukašenkos režimui. Į vizito darbotvarkę įtrauktas susitikimas su įkalintais opozicijos lyderiais kalėjime, laisvėje esančiais opozicijos atstovais, režimo atstovais - užsienio reikalų, teisingumo ir vidaus reikalų ministrais, parlamentarais, laisviau mąstančiais žurnalistais, Sacharovo premijos laureatais, ESBO misijos vadovybe.

                      Ketvirtadienį EP vyko konferencija dėl kibernetinių atakų. Pagrindinis pranešėjas - NATO generalinio sekretoriaus pavaduojantis asistentas, atsakingas už kylančius saugumo pavojus, dr. Džeimis Šy. Jis pažymėjo, kad 2008 metais elektroninėje erdvėje sudaryta piniginių sandorių už 500 milijardų dolerių. Apimtys auga 6 proc. per metus. Pinigų srautai šioje dar menkai reguliuojamoje erdvėje milžiniški. Ekspertas taip pat pabrėžė, kad kasmet užtinkama apie milijonas naujų virusų, kurie vagia ir seka informaciją. Kol kas sunku pastebėti, ar kompiuterį atakuoja virusai. Jei tai aptinkama, sudėtinga atsekti, kas surengė ataką. Dž. Šy pažymėjo, kad kovoje su kibernetinėmis atakomis reikalingas tarptautinis susitarimas, numatantis reguliuojamas sritis, bendradarbiavimo priemones atakos metu, bendrus standartus įstatyminėms valstybių bazėms. Pasak jo, svarbu pasiekti, kad valstybės skaidriai vykdytų kibernetinių atakų tyrimus, dalintųsi informacija, turėtų teisinį pagrindą suimti nusikaltėlius. Būtina sukurti išankstinio perspėjimo sistemą, kad, atakavus vieną valstybę, kitos galėtų laiku pasiruošti atremti puolimus.

                      Ši savaitė - mišri plenarinės sesijos, frakcijų ir komitetų posėdžių savaitė Briuselyje. Plenarinėje sesijoje aptarsime situaciją Tunise ir priimsime rezoliuciją šiuo  klausimu. Taip pat balsuosime dėl elektroninių įrenginių šiukšlių sunaikinimo pranešimo. Užsienio reikalų komitete svarstysime rezoliuciją dėl Irano.