Baltarusija, Alzheimeris, Arktis (iš 3-osios metų savaitės į 4-ąją)
(2011 01 24)
 |
Pirmoje 2011-ųjų metų Europos Parlamento sesijoje Strasbūre įvertinome Europos politiką Baltarusijos atžvilgiu. Plenariniame posėdyje kalbėjau, kad Europos Parlamento rezoliuciją dėl Baltarusijos palaiko visos pagrindinės frakcijos. Siunčiama stipri žinia baltarusiams, visai Europai ir pasauliui: kuo skubiau grįžti bent į tą padėtį, kuri buvo iki gruodžio 19-osios, vienyti jėgas, kad tenai būtų žengiama demokratijos ir žmogaus teisių įtvirtinimo keliu.
Pabrėžiau, kad svarbiausias tikslas šiandien - politinių kalinių išlaisvinimas, išpuolių prieš opoziciją, NVO, laisvą spaudą sustabdymas. Tačiau, užsimojus prieš režimą, neturime pataikyti į Baltarusijos piliečius. Reikia milimetro tikslumu apskaičiuoti, ar nepakenksime baltarusiams, o taip pat abipusiai naudingiems verslo, kultūros, mokslo, turizmo ryšiams su ES šalimis, kurie būtini Baltarusijos atsivėrimui Europai.
Pastarųjų metų dialogo su Baltarusija politika atnešė tam tikrus vaisius. Dabar apytikriai pusė baltarusių pasisako už glaudesnius santykius su Europos Sąjunga. Mes privalome reaguoti į įvykius Minske taip, kad po metų - kitų šis skaičius dar labiau išaugtų. Tai būtų apčiuopiamai skaudus atpildas gruodžio 19-osios organizatoriams.
Baigdamas kalbą dar kartą užsiminiau apie finansinę-vizinę "Berlyno sieną", kuri išaugo tarp Europos Sąjungos ir jos rytinių kaimynų, kuri sunkiausiai įveikiama kaip tik Baltarusijoje. Seniai jau laikas griauti tą sieną ir padaryti taip, kad viza į ES būtų finansiškai prieinama ir gaunama be jokių sunkumų eiliniam ukrainiečiui, baltarusiui, gruzinui, rusui ir t.t. Tie milijonai eurų, kurie surenkami už nesuprantamai aukštą vizų mokestį tikrai neatsiperka, nes gilina iš praeities paveldėtus griovius, šįkart tarp Europos Sąjungos valstybių ir jų kaimynų. To neturi būti.
Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje taip pat raginame toliau finansiškai ir politiškai remti Baltarusijos pilietinės visuomenės, nepriklausomos žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų pastangas propaguoti demokratiją ir oponuoti režimui. Prašome Europos Komisijos padidinti finansinę paramą Vilniuje veikiančiam Europos humanitariniam universitetui. Pasisakėme už vizų draudimus vadovaujantiems Baltarusijos valdžios pareigūnams ir jų indėlių įšaldymą, galimybės apsvarstymą sustabdyti Baltarusijos dalyvavimą ekonominius ir politinius santykius su ES skatinančioje Rytų partnerystės veikloje.
Antradienį sesijoje svarstėme rezoliucijos dėl Alzheimerio ligos ir kitų demencijos atmainų projektą. Kas 24 sekundes Europoje diagnozuojama po naują demencijos atvejį. Kasmet Alzheimerio liga ir kitomis demencijos atmainomis suserga 1,4 mln. europiečių. Šiuo metu neurodegeneracinėmis ligomis serga daugiau kaip 8 mln. europiečių, o per dvidešimtmetį šis skaičius gali padvigubėti. Rezoliucijoje raginame demenciją paskelbti ES sveikatos politikos prioritetu, aktyviau kovojant su medicininėms ir socialinėmis demencijos pasekmėmis.
Plenarinėje kalbėjau, kad senėjant Europos Sąjungos visuomenei Alzheimeris ir kitos demencijos formos plinta pavojingu greičiu. Neretai šių ligų simptomai nėra teisingai nustatomi arba jie nustatomi per vėlai ir ligoniai nesulaukia tinkamo gydymo. Pažymėjau, kad, deja, daugumoje naujųjų ES šalių, kartu ir Lietuvoje, demencijos ligonių priežiūros sąlygos nėra patenkinamos. Didžiausias krūvis dažniausiai tenka ligonių artimiesiems, šeimos nariams. Valstybės turėtų įvertinti jų darbą - ligonius slaugantiems artimiesiems pagal galimybes reikėtų fiksuoti darbo stažą, turėtų būti suteiktos socialinės garantijos.
Ketvirtadienį priėmėme pranešimą dėl Arkties regiono. Šiame pranešime pabrėžiama, kad laikui bėgant pasaulyje vis aktualesnis darosi gamtinių energijos išteklių ribotumo klausimas. Naftos ir dujų atsargų kiekis ribotas, didelė dalis šių išteklių sunkiai pasiekiami. Greitais tempais kyla paklausa energijos ištekliams Kinijoje ir Indijoje. Šioje XXI amžiaus "aukso karštligėje" neturėtų būti pamiršta gamta, jos unikalumo išsaugojimas. Šis klausimas itin aktualus pasakiškus naftos, dujų, deimantų, aukso ir kitų naudingųjų iškasenų lobius turinčiam ir vis mažiau ledu dengiamam Arkties regionui.
Kalboje plenarinėje sesijoje pabrėžiau, kad ekologijos srityje daugiau nei kiti kaimyniniai Arkties regionai pasiekusi Europos Sąjunga turėtų imtis aktyvaus vaidmens Arkties ekologijos, unikalaus kraštovaizdžio, retos gyvūnijos ir augalų išsaugojime. Kitas pagrindinis klausimas, kuriuo suinteresuota ES ir jos valstybės narės, yra naujų pasaulinių prekybos kelių plėtra. Šiaurinių jūros kelių plėtra pagreitintų prekybą tarp Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos, taigi būtų taupoma energija, mažiau išmetama teršalų ir sutaupoma išteklių, o taip pat prekyba būtų saugesnė, nes būtų išvengta jūrų, kuriose esama piratų, ir ekonominės rizikos naudojant tradicinius jūrų kelius.
Ši savaitė - komitetų savaitė Briuselyje. Užsienio reikalų komitete bus diskutuojama dėl Kroatijos 2010 metų progreso, prekybos santykių su Pakistanu, asociacijos susitarimo su Turkmėnistanu. Komitete apie pirmininkavimo tikslus kalbės Vengrijos užsienio reikalų ministras Janošas Martony.