Baltarusija, Vengrija, inovacijos ir GMO (iš 2-osios metų savaitės į 3-ąją)

 (2011 01 17)

2011 m. sausio 17-20 d. - plenarinė sesija Strasbūre

Pirmosios naujųjų metų komitetų ir frakcijų darbo savaitės Briuselyje akcentas buvo Baltarusija. Apie tai rašau ir tinklaraštyje, bet kai ką papildysiu.

Trečiadienį Europos Parlamento užsienio reikalų komiteto neeiliniame posėdyje, skirtame politinei situacijai Baltarusijoje aptarti, už plėtrą ir kaimynystės politiką atsakingas Europos Komisijos narys Štefanas Fiulė pažymėjo, kad kalinių paleidimas turi būti valandų ir dienų, o ne savaičių ar mėnesių klausimas. Jis taip pat pabrėžė, kad pagalba Baltarusijos pilietinei visuomenei neturi būti nutraukta, šalis turėtų toliau dalyvauti ES Rytų partnerytės programose. Pasak jo, šalies krizę geriausiai būtų galima išspręsti regioniniame lygmenyje.

Judėjimo už laisvę pirmininkas ir 2006 m. EP Sacharovo premijos laureatas Aliaksandras Milinkevičius kalbėjo, kad, opozicijos nuomone, A.Lukašenka nesurinko 50 proc. balsų ir todėl turėjo būti surengtas antras rinkimų turas. Atmosfera šalyje yra labai negatyvi, represyvi, taikūs demonstrantai buvo mušami. Pasak jo, valdžia šiandien jau nebeturi tokios didelės paramos, kaip anksčiau. Jis teigė, kad turi būti taikoma 2 lygių politika, viena - valdžiai (izoliacija), kita - visuomenei (parama). Jis kvietė ES paremti studentus, išmetamus iš universitetų, darbuotojus, atleidžiamus iš darbo.

Baltarusijos žurnalistų asociacijos vicepirmininkas ir 2004 m. EP Sacharovo premijos laureatas Andrejus Aliaksandrau teigė, kad laisva spauda Baltarusijoje yra diskriminuojama. Baltarusijos teisės aktai dėl spaudos laisvės neatitinka tarptautinių standartų. Populiariausi interneto puslapiai bei socialiniai tinklalapiai blokuojami. Jis ragino ES institucijas neleisti Baltarusijos valdžiai dalyvauti Rytų Partnerystėje, siūlė sukurti komisiją, kuri ištirtų padėtį Baltarusijoje.

            Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius, atstovaujantis mūsų šalies ESBO Pirmininkavimą, sakė, kad Lietuva griežtai reagavo į įvykius Baltarusijoje. Jis informavo apie klausymus, surengtus Seime. Viceministras apgailestavo dėl Baltarusijos sprendimo uždaryti ESBO biurą Minske ir ragino šios šalies valdžią pakeisti savo sprendimą. Deja, kalbėjo jis, Baltarusijos valdžios atstovai teigia, kad sprendimas yra neatšaukiamas.

Socialistų frakcijos vardu kalbėjęs Adrianas Severinas sutiko, kad nereikia visiškai izoliuoti Baltarusijos. Jis ragino ieškoti sąjungininkų Baltarusijos klausimo sprendimui. Anot jo, reikia paversti Ukrainą ir Rusiją ES sąjungininkėmis šiuo klausimu, nes reikia mobilizuoti visas pajėgas.

            Socialistų frakcijos posėdyje antradienį bei ekstremizmo darbo grupės posėdyje trečiadienį diskutavome dėl prieštaringai vertinamo Vengrijos įstatymo, kuris smarkiai suvaržo žiniasklaidos laisvę. Pagal šį įstatymą įkurta nauja priežiūros institucija, kurios visus narius skiria valdanti dauguma, turės teisę skirti didžiules baudas (iki 700 tūkst. eurų) žiniasklaidos priemonėms ir versti žurnalistus atskleisti informacijos šaltinius, nagrinėjant su nacionaliniu saugumu susijusius klausimus. Frakcijoje kolegos iš Vengrijos kalbėjo, kad šalyje faktiškai įvedama cenzūra. Mūsų frakcijos lyderis Martinas Šulcas posėdyje informavo, kad laiške premjerui V.Orbanui jis pareikalavo skubiai atšaukti šį įstatymą, aptemdžiusį Vengrijos pirmininkavimą ES tarybai. Jis paragino Vengriją imtis skubių sprendimų dėl ES finansinės krizės, biudžetinių ES ir jos valstybių problemų, nedarbo, Romų integracijos, aplinkosauginių klausimų.

            Ketvirtadienį socialistų frakcija surengė konferenciją apie inovacijų skatinimą ES - kaip skatinti ir vystyti naujoviškumą kuriančias jėgas. Europarlamentarai pabrėžė, kad kol kas ES pirmauja pagal technologijas palyginus su Kinija ir Indija, bet tai gali tęstis nebe ilgai. Statistika rodo, kad 82 proc. kinų ir 80 proc. indų tiki geromis savo valstybių perspektyvomis, tuo tarpu taip galvojančių pavyzdžiui prancūzų tėra 26 proc. ES valstybėse trūksta investicijų į naujoviškas sritis, ypač į energiją taupančias, CO₂ emisijas mažinančias technologijas. Iš ES biudžeto paskirstymo matoma, kad mokslas ir technologijų vystymas kol kas yra šalutinė, o ne pagrindinė, kaip turėtų būti, sritis. Martinas Šulcas pabrėžė, kad inovacijos yra būtinos ir darbo vietų išlaikymui ir naujų kūrimui.

            Kiti deputatai pažymėjo socialinių inovacijų svarbą. Tai inovacijos, kurios padidina darbo efektyvumą bendrovėse, valstybės institucijose. Štai Kopenhagos zoologijos sode kiekvieno darbuotojo pareiga - pateikti pasiūlymų, kaip sutaupyti energiją, racionalizuoti darbą. Pasiūlymų įgyvendinimas leido ženkliai sutaupyti elektros vartojimą, efektyvinti darbo procesus. Pasiūlymą pateikęs darbuotojas gali 10 proc. nuo sutaupytų lėšų panaudoti organizuojant vieną ar kitą socialinį renginį sode.

            Konferencijoje dalyvavę svečiai iš privataus sektoriaus sakė, kad politikai privalėtų kiekvienoje ES valstybėje panaikinti apribojimus inovacijų atsiradimui, tarkim, išplėsti jų apibrėžimus įstatymuose. Tyrimų ir vystymo skyriai regioniniame lygmenyje ir pačiose firmose galėtų įdarbinti įvairių sričių specialistus: psichologus, socialinius darbuotojus, net menininkus. Ekspertai pabrėžė švietimo svarbą kuriant inovacijas. Jaunimas nepakankamai žingeidus, stinga polinkio į naujoves. Būtina sutrumpinti laiko tarpą tarp išradimo ar atradimo mokslinėje laboratorijoje iki pridėtinės vertės rinkoje, tai yra produkcijos. Dažniausiai tai užtrunka 10-15 metų.

            Trečiadienį EP vyko konferencija dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), kurioje dalyvavo už sveikatos ir vartotojų reikalų politiką atsakingas komisaras Džonas Dali. Jis pabrėžė, kad debatai dėl GMO turėtų būti pagrįsti moksliniais tyrimais ir įrodymais, o ne spekuliacijomis. ES reguliavimas šioje srityje yra pats griežčiausias pasaulyje. EK ieško būdų, kaip galima būtų finansuoti nepriklausomus tyrimus šioje srityje. Komisaras pabrėžė, kad svarbus GMO įvedimo į rinką stebėjimas. Pasak jo, ES institucijos ir piliečiai turi elgtis atsakingai ir apdairiai, tačiau Europa neturėtų atsilikti nuo pasaulinio progreso genetiškai modifikuotų organizmų srityje.

Europarlamentarai diskusijoje sakė, kad šiuo metu dauguma ES piliečių neigiamai nusiteikę prieš GMO. Šią nuostatą galėtų pakeisti naudos parodymas – ne tik ir ne tiek didelėms biotechnologijų kompanijoms, bet pirmiausiai ūkininkams bei eiliniams vartotojams. Žinoma, reikia rimtai atsižvelgti į žmonių baimes - ir todėl, kad pirmoji ES piliečių iniciatyvos teisės peticija surinko milijoną parašų būtent GMO klausimu. Pasitikėjimą GMO galima sukurti darant ilgalaikius šių produktų tyrimus. ES piliečių atsargumas suprantamas, nes kai genetiškai modifikuoti augalai pradedami auginti natūralioje aplinkoje, jų praktiškai nebeįmanoma sunaikinti.

Šią savaitę Strasbūre vyksta plenarinė sesija. Antradienį Belgijos premjeras apžvelgs savo šalies pirmininkavimo ES Tarybai rezultatus, o jo Vengrijos kolega informuos apie savo šalies pirmininkavimo darbus. Trečiadienį balsuosime dėl pranešimo dėl sveikatos paslaugų teikimo ES direktyvos, kuri numato skaidresnes taisykles, kaip gydymasis svečioje šalyje turėtų būti organizuojamas ir apmokamas. Plenarinėje sesijoje taip pat priimsime rezoliucijas dėl padėties Baltarusijoje, Haityje, Tunise, ES-Serbijos santykių.

Antradienio darbotvarkėje įrašyta diskusija dėl Lietuvos seksualinių mažumų padėties ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo.