Saakašvilis, Kankūnas, Ukraina ir Irakas (iš 47-osios savaitės į 48-ąją)

 (2010 11 29)

M. Saakašvilis lankosi EP

Praeitą savaitę plenarinėje sesijoje Strasbūre pirmadienį vyko diskusija dėl  visuomeninio transliavimo paslaugų skaitmeninėje eroje. Laisva ir nepriklausoma žiniasklaida yra vienas iš pagrindinių demokratijos ramsčių. Politinio spaudimo ir komercinių interesų nesupančioti visuomeniniai transliuotojai yra ypač svarbi šios sistemos dalis. Deja, dabartinės tendencijos nėra džiuginančios. Kai kuriose šalyse visuomeniniai transliuotojai susiduria su vis didėjančiu politiniu spaudimu, transliuotojo finansavimas tampa priklausomas nuo į valdžią atėjusios politinės partijos malonės. Kitur transliuotojams vis didėjančią įtaką daro verslo struktūros. Pritariau pozicijai, kad kultūra ir žiniasklaida visada išliks šalių kompetencijoje. Tačiau manau, kad ir ES institucijos galėtų vaidinti nemažą vaidmenį. Jos galėtų padėti keistis geros praktikos pavyzdžiais, o kai kuriais atvejais galėtų paviešinti bei pasmerkti ir netinkamą praktiką. Šiais ekonominės krizės laikais visuomeniniai transliuotojai turėtų geriau išnaudoti galimybe paimti lengvatines EIB paskolas, kurios padėtų modernizuoti infrastruktūrą, pakeltų visuomeninių transliuotojų lygį, taip padėdamos prisitaikyti prie XXI amžiaus keliamų iššūkių.

Antradienio sesijos posėdyje kalbą sakė Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. Jis pareiškė, kad jo vadovaujama šalis niekada nenaudos jėgos savo teritorijos vientisumui atkurti. Vakare Gruzijos prezidentas lankėsi EP Užsienio reikalų komiteto posėdyje, kur jo paklausiau, ar jis dabar pasielgtų taip pat, kaip karo su Rusija išvakarėse ir jo metu. Juk nepriklausomos ES komisijos, vadovaujamos šveicarų diplomatės Heidi Tagliavini (Heidi Taljavini), išvada dėl 2008 metų rugpjūčio įvykių Kaukaze buvo: Gruzija pradėjo karinius veiksmus, o paskui sekė "neproporcingas Rusijos atsakas". M. Saakašvilis atsakė, kad tuomet, prieš pusantrų metų, artėjant kariniam konfliktui tarptautinė bendruomenė nesugebėjo išskirti Gruzijos ir Rusijos. Pasak jo, signalai, kad konfliktas gali peraugti į susirėmimus, ateidavo, nors karo galimybe buvo sunku patikėti. Tačiau taip ir atsitiko. Prezidentui sakiau, kad jo kalba šiandien alsavo pasiryžimo taikai žodžiais. Manau, kad Europos Parlamentas tai vertina. Tikimės, kad šis tonas ras atsaką Maskvoje. Mano nuomone, įvykiai būtų susiklostę daug geriau, jei Maskva ir Tbilisis būtų sugebėję apraminti emocijas ir išgirsti vienas kitą prieš dvejus su puse metų. Taip pat pažymėjau, kad liepos mėnesį besilankydamas Gruzijoje kaip Europos Parlamento saugumo ir gynybos pakomitečio delegacijos narys sutikau gatvėse daug žmonių, kurie kritiškai vertina prezidento vadovavimo stilių, ypač 2008 metų rugpjūčio mėn. įvykių kontekste.

Kartu su kitais europarlamentarais taip pat pasiteiravau prezidento nuomonės dėl spalį priimtų Gruzijos konstitucijos pataisų, pagal kurias šalies premjerui suteikiama daug galių, o prezidento ir parlamento galios silpnėja. Paklausiau, ar prezidentas nenumato premjero posto sau. Ekspertai prognozuoja, kad M.Saakašvilis gali pasekti Rusijos premjero Vladimiro Putino pavyzdžiu ir po 2013 metų rinkimų tapti premjeru. Prezidentas atsakydamas pareiškė, kad naujoji konstitucija atitinka europines tradicijas. Tai, pasak jo, patvirtino Venecijos konstitucinių pakeitimų komisija. Atsakymo į klausimą dėl ketinimo tapti premjeru M.Saakašvilis išvengė.

Trečiadienį EP penarinėje diskutavome dėl ateinančių pasaulio lyderių Klimato kaitos derybų Kankūne. Kalboje pabrėžiau, kad nors didžioji dauguma mokslininkų teigia, kad žmonijai lieka vis mažiau laiko sustabdyti klimato kaitą, tačiau viską neigiančiųjų, ar nenorinčių nieko daryti stovykla nemažėja. Deja, neatrodo, kad šalių pozicijos po Kopenhagos būtų kiek nors priartėjusios prie bendro sutarimo. Neramina ir tai, kad JAV, kuri galėtų būti viena iš lyderiu, viršų ima klimato kaitą neigiantis politinis sparnas. Pritariau nuomonei, kad Europos Sąjunga turėtų išlikti lyderiu šiose derybose. Svarbu ir patiems padaryti namų darbus, įrodyti, kad klimatą tausojantis gyvenimo būdas, tvari ekonomikos plėtra yra įmanoma. Todėl pritarčiau ir vienašališkam ES žingsniui iki 2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių šiltnamio dujų išmetimą sumažinti 30 proc. Priminiau ir seną sentenciją, kurią sumoderninus ji skambėtų ir taip: „Po manęs, jeigu mano kompanija susižeria pasakiškus pelnus, nors ir tvanas“. Sakiau, kad vadovaudamiesi ja, toli nenueisime.

Ketvirtadienio plenarinėje sesijoje balsavome už Ukrainos rezoliuciją. Neseniai įvykę vietos rinkimai šioje šalyje išplėtė prezidento V. Janukovyčiaus partijos įtaką regionams. Deja, rinkimų sistemos pakeitimas keletą mėnesių prieš juos, dalinai sugrįžtant į mažoritarinę sistemą, dar labiau supriešino poziciją ir opoziciją, sudarė pagrindą kaltinti valdžią nedemokratiškais ketinimais. Rezoliucijoje taip pat nuogąstaujama, kad pastaruoju metu Ukrainoje padaugėjo žodžio, susirinkimo teisės pažeidimų, ribojama žiniasklaidos laisvė. Balsavau už rezoliucijos priėmimą, nes joje ES narystės ilguoju laikotarpiu siekianti Ukraina raginama priimti tarptautinius standartus atitinkančius žiniasklaidos veiklą reguliuojančius įstatymus, pabrėžia būtinybę stiprinti valstybės institucijų nepriklausomumą ir veiksmingumą. Tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti demokratijos veikimą ir teisės viršenybę šalyje. Pritariau rezoliucijos autorių raginimams Kijevui toliau modernizuoti energijos resursų tiekimo infrastruktūrą ir kartu su ES valstybėmis įgyvendinti energijos šaltinių tiekimo diversifikavimo projektus. Sveikinu vizų liberalizavimo veiksmų planą, kuris nurodo praktiškas gaires kuo skubesniam jo įgyvendinimui: kaip pagerinti Ukrainos teisės viršenybės ir pamatinių teisių įgyvendinimą.

Ketvirtadienį taip pat priėmėme rezoliuciją, kurioje reiškiame EP pasirengimą per trumpą laiką pasiekti susitarimą dėl 2011 m. ES biudžeto, jeigu bus įvykdytos mūsų anksčiau iškeltos sąlygos dėl biudžeto lankstumo, nuosavų išteklių reformos bei EP dalyvavimo derybose dėl būsimos daugiametės finansinės programos. Planuojama, jog gruodžio 1 d. Europos Komisija pateiks naują siūlymą, o EP Biudžeto komitetas jį aptars gruodžio 1-2 d. posėdyje.

Žmogaus teisių pažeidimų atvejų diskusijoje ketvirtadienio sesijoje pasisakiau dėl krikščionių persekiojimo ir mirties bausmės Irake. Nuo pat 2003 metų krikščionių bendruomenė Irake patiria religinį smurtą ir persekiojimus. Prieš septynerius metus šalyje gyveno beveik milijonas krikščionių, o šiandien – maždaug pusė tiek. Krikščionys bėga iš Irako. Ir tai suprantama, kai bažnyčioje per pamaldas sprogus bombai žūsta 68 žmonės. Smerkdamas žiaurius teroristus teisybės dėlei noriu pasakyti, kad amerikiečių invazija sukūrė tokią situaciją, todėl ant jų, pirmiausia, ir krenta atsakomybė ją gerinant. Rezoliucijoje Irako vadovybė teisingai raginama nedelsiant užtikrinti krikščionių ir kitų religinių ir etninių bendruomenių saugumą. Tam, manau, pasitarnautų ir krikščionių iškėlimas į vietinės policijos vadovybę. Demokratinis pasaulis laukia, kad Irako vadovybė kuo greičiau panaikintų mirties bausmės vykdymą. Sveikintinas Irako prezidento sprendimas netaikyti mirties bausmės Tarikui Azizui. Pabrėžiau, kad įdėmiai stebėsime, kaip šiuo atveju pasielgs parlamentas.

Ši savaitė EP komitetų darbo savaitė Briuselyje. Trečiadienį išvykstu dalyvauti Europos socialistų partijos tarybos posėdžiuose Varšuvoje. Diskutuosime, kaip kuo greičiau susidoroti su krize, padėti socialiai silpniausiems, sustiprinti kairiųjų judėjimą.