Ką pakeis antroji ekonominio cunami banga?

 (2011 10 28)

Pirmoji banga pasaulyje pakeitė ne tiek jau daug. Pasaulio, kaip ir svarbiausio jo garvežio – JAV politinis, ekonominis gyvenimas ir toliau rieda senais bėgiais. Pasaulis tvarkosi senomis taisyklėmis, kurios ir sukėlė 1-ją bangą. Kurios, logiškai galvojant, neišvengiamai veda ir į 2-ją.

1-ji padarė žymių pasikeitimų tik mažytėje Islandijoje.  Apie tas permainas žiniasklaida informavo šykštokai. Tai ne kokios nors princų vestuvės ar žudynės. Žiniasklaida neanalizuoja pamokomos islandų patyrimo informacijos apie finansinės sumaišties pasekmes ir kaip elgtis jos metu. O tie santūrieji islandai, ryžtingai protestavę gatvėse, be rinkimų dešiniąją valdžią pakeitė socialdemokratais. Šie pirmu žingsniu, pritariant TVF, nacionalizavo bankrutavusius privačius bankus, kurie paralyžavo ekonomiką, sėjo finansinę sumaištį.

Tos pačios mažytės Islandijos negandų poveikis pasauliui taip pat yra nedidelis, nebent kiek daugiau nukentėjo britų ir olandų pensininkai, praradę islandiškoje griūtyje pensijų fondus. O ir pati Islandija, esanti globalizuoto pasaulio gniaužtuose, negali tvarkytis taip kaip ji pati norėtų.

Referendumu Islandija pasitvirtino savo pasiryžimą neapmokėti žlugusios privačios investicinės bendrovės užsieninių įsipareigojimų – tų pačių pradangintų pensijų fondų. Kaip ir priklauso pagal elementarią rinkos taisyklę, nes bendrovė bankroto atveju atsako tik bendrovės turtu, neliečiant bendrovės savininkų turto. Tik vėl pagal rinkos – „stipresniojo teisės“ taisykles ES, gindama britų ir olandų pensininkų interesus, privertė Islandijos vyriausybę nepaklusti referendumui ir gavo pažadą kada nors ateityje atiduoti tuos nelaimingus fondus europiečiams. „Kai bus pinigų“? Tik nuo to nuskriaustiems pensininkams mažai lengviau. Artimoje ateityje tų pelnų ir pinigų nesimato. Gali būti, kad tie pinigai tik tolsta, nes artėja 2-ji sumaišties banga.

Pirmoji banga visame pasaulyje kirto per daugelio valstybių BVP, žiauriai nukentėjo atskiri fiziniai bei juridiniai asmenys. Daugelyje šalių išaugo bedarbystė. Turtingiausio lietuvio turtas sumažėjo daugiau kaip tris kartus. Tik laisvosios rinkos - kapitalistinė sistema nors ir braška, bet dar gyvuoja. Žaidimo taisyklės nekeičiamos. O tos taisyklės negailestingai stumia globalizuotą pasaulį per atskirų šalių skolų griūtį į ekonominės sumaišties prarają. 2-ji banga neišvengiamai bus stipresnė, nes skolų burbulai visur tik padidėjo.

Be ekspertų perspėjimų, artėjančio, stipresnio nei 1-asis, cunami požymiai jau akivaizdūs. Europa, o ir Amerika masinėmis manifestacijomis jau kunkuliuoja.

Jei pirmoji banga atėjo iš JAV, tai antrosios epicentras bus ES? Graikijai jau gresia, kad bus nemokamos algos, pensijos. Ir tos pačios jau dabar, įpusėjus 11-jų rudeniui, išmokamos tik iš ES gelbėjimo fondo paskolų. Tos paskolos gelbsti ne tiek Graikiją, kiek į ją savo pinigus įmerkusius Vokietijos, Prancūzijos bei kitų valstybių bankus. Prasidėjusi Graikijos finansinė sumaištis tuojau pat persiduotų ir kitoms valstybėms.

Paskolos problemos nesprendžia. Ją tik didina, didėjant skolų naštai ir atitolinant atomazgą. Didžiųjų skolininkų valstybių eilutėje rikiuojasi Airija, Ispanija, Italija, o ir JAV bei kitos, kurios seka Graikijos pėdomis. Atomazga artėja. Gal jau ne mėnesių, bet dienų klausimas?

Kaip pasitiksime tą antrąją bangą? Kaip jai ruošiasi valstybės? Aukščiausiu ES vadovų lygiu vyksta pasitarimai po pasitarimų. Tik rezultatas kaip pagal Krylovą: „vežimas ir toliau ten pat“.

Kalbos, kad gal grėsmė praeis pro šalį, kad pirmoji banga verslus pamokė ir dabar bus lengviau, yra neatsakingai lengvabūdiškos. Neatsakingos, nes nesimato reikalingų, ryžtingų darbų, mažinant, o gal ir pašalinant artėjančios dar didesnės, nei ankstesnė, sumaišties grėsmę.

Yra tik užuominos į tai, ką reikėtų daryti, ką darė Islandija sumaišties akivaizdoje. Belgai jau nacionalizavo vieną iš didžiųjų bankų. Tik išimtis giedros nedaro. Yra gandų („Respublika“ 11 10 12), kad bankai jau ruošiasi nurašyti dalį skolų. Tik dalies skolų nurašymas, kaip ir didžiulės valstybinės pagalbos injekcijos, kaip tai darė JAV, padėties negelbsti.

Ne skolos yra didžioji sistemos išsiderinimo problema. Skolų burbulai yra tik visuotinio prasto balanso prekiniuose mainuose pasekmė. Reikalingos esminės pataisos mainų  taisyklėse.

Užmiršta Didžiosios depresijos patirtis, kai jos įkarštyje Džosef Kenedy protingai išprotavo, kad verta valstybei atiduoti pusę turto, kad krizė ar komunistai neatimtų viso.

Dabar čia Lietuvoje švelni 1-ji  banga iš turtingiausio verslininko spaudos duomenimis atėmė virš 70 proc. jo „šventos“ nuosavybės. Atėmė ne kokie komunistai, o „dovanėlė“ atriedėjusi iš Amerikos. Ar ne pamoka turtuoliams ir šviesuoliams?

Tik nesimato pasimokiusių? Nors ką norėti iš, turto šventumu įtikėjusių, turtuolių?

O ir Lietuvos šviesuoliai šviesesnės perspektyvos - „švieselės tunelio gale“ nemato. Ir tarp jų vyrauja pesimistinės nuotaikos, kurias vaizdingai išsakė vienas iš Lietuvos intelektualų: "Per karą buvo geriau. Tada žinojome, baigsis karas ir bus geriau. Dabar, kad bus geriau, nesimato". Dabar ... artėja 2-ji ek. nuosmukio - skolų griūties banga. Ir nieko nedaroma jai išvengti.

Analizuojant sistemos žaidimo taisyklių ydas, rėžia akį nuosavybės reikšmės pervertinimas. Nėra tiek svarbu, kokia tai – privati ar valstybinė nuosavybė. Svarbiau, kaip ta nuosavybė yra valdoma. Stipriausi, turtingiausi JAV privatūs bankai, pradėję 1-ją ekonominio cunami bangą, kaip ir valstybinis Černobilio katastrofinio valdymo atvejis, įtikinamai patvirtina, kad nuosavybės forma mažai ką reiškia, ir dėl jos neverta iečių laužyti.

Mokslinė – techninė ryšių ir komunikacijų revoliucija leidžia ir pačias sudėtingiausias, žmogaus sukurtas, sistemas sėkmingai valdyti. Tik jos, kaip kad finansų, sėkmingai nevaldomos. Ir nevaldomos todėl, kad bendrą naudą, interesą užgožia privatus, savanaudiškas, trumparegiškas interesas, žlugdantis sistemos stabilų veikimą.

Dabar, atsiradus elektroniniams pinigams, net pinigų emisija sprūsta iš valstybės rankų, nors tokia valstybės teisė yra įtvirtinta LR Konstitucijos 125 straipsnyje. Dabar ruošiamas elektroninės bankininkystės įstatymas jau įteisins privačią pinigų emisiją. Ar tai nekvepia esminiu Konstitucijos taisymu? Elektroniniai, valstybės nekontroliuojami, pinigai – tai dar didesnės galimybės burbulams, landos šešėliams, ir nusikaltimams.

Gali būti, kad kaip tik elektroninė bankininkystė ir privers valstybes bankų reikalą paimti į savo rankas? Kitu atveju apie finansų balansus, stabilumą ir patikimumą netenka net svajoti?

Tenka atsigręžti į problemą, kas pakeis kapitalizmą.

Liberalizmas, kapitalizmas buvo labai pažangu tuojau pat po feodalizmo, išlaisvinant žmogų iš luominių varžtų, suteikiant jam, gaila - ne kiekvienam, „laisvos iniciatyvos“ galimybių. Ir per pora šimtmečių kapitalizmas neatpažįstamai pakeitė pasaulį. Nesulyginamai išaugo gamybiniai pajėgumai, darbo našumas. Jau yra pažangių Skandinavijos valstybių, kuriose praktiškai nėra skurdo. Jau daugiau nei pusę amžiaus žmonija nežino pasaulinio karo, neskaitant atskirų karinių konfliktų. Tačiau didžiausia pažanga pasiekta ryšių technologijose. Net nėra ką lyginti..

Dabar tik savanaudis egoistas gali būti patenkintas gyvenimu, kai aplink tiek skurdo ir nevilties. Įsidėmėkime vieno Lietuvos intelektualo žodžius: "Per karą buvo geriau. Tada žinojome, baigsis karas ir bus geriau. Dabar, kad bus geriau, nesimato". Dabar ... artėja 2-ji ek. nuosmukio - skolų griūties banga. Reikia pratęsti belgų pradžią ir visuotinai nacionalizuoti finansinę sumaištį sėjančius bankus.

Dabar jau kaip niekada anksčiau žmonės, valstybės susieti tarp savęs. Ir tas susietumas tik didėja. Laisvoji iniciatyva išlieka, tik jau su sąlyga, kad negalima ardyti tai, kenkti tam, kas bendra. Liberalizmą keis holizmas - bendrumo supratimas - ateities pažiūrų visuma. ES skandina per didelis atskirų narių egoizmas – jau atgyvena liberalizmas. Krizės senomis žaidimo taisyklėmis privers ateiti į protą ir iš esmės keisti tas taisykles, kurios jau atgyveno.

Naujų taisyklių naujai sistemai, ir nesvarbu kaip ji vadinsis, paieška, tai – akademinė užduotis, pirmiausia, šviesuoliams. Gali būti tai – ne vienos kartos darbas?

Ir taip norisi savo akimis pamatyti tą švieselę tunelio gale.

Petras Eidukevičius

2011 m. spalis 12 d.