Ne privatūs bankai kalti!?

 (2011 10 28)

Visame pasaulyje plinta, intensyvėja bankams priešiškos nuotaikos, akcijos. Pastaruoju metu, besibaiminant 2-os ekonominio cunami bangos, spauda mirga bankus kaltinančiais straipsniais. Solidaus „Veido“ (2011 m. spalis 10 d.) viršelis puikuojasi vaizdingu apibendrinimu: „Bankai apkvailino lietuvius“. Ten randame redaktoriaus žodį: „Bankai paliko savo klientus prie suskilusios geldos“. Tarp kitų leidinių ypatingai dažnai „Respublika“ pliekia bankus dėl jų mums daromos žalos. Jei jau liberalizmo tvirtovėje JAV kyla protestų bangos prieš bankų savivalę, tai kokių protestų laukti kitose valstybėse?

Tačiau protestais situacijos nepakeisi. Kaip nepakeitė situacijos ir padidinta valstybinė bankų priežiūra, jų veiklos reguliavimas. 2-os finansinės sumaišties bangos grėsmė išlieka ir stiprėja.

Dažniausia teisūs bankų kritikai. Privatūs bankai be kitų bėdų, svarbiausia, nesusidoroja su pagrindine savo kaip piniginių srautų patikimo variklio funkcija, kartu užtikrinant sudėtingos finansinių santykių sistemos stabilumą. O tai jau valstybinė – bendrų reikalų funkcija.

Tik privačių bankų nacionalizacija nebūtinai spręstų problemą. Oligarchinės, ar oligarchams tarnaujančios korumpuotos valdžios kontrolėje esančios valstybinės įmonės bendruosius atsiskaitymų reikalus, stabilumo užtikrinimą spręs ne geriau nei privačios.

Todėl bankinė problema atsiremia į valdžios kompetenciją, valstybinės politikos efektyvumą ir pažangumą, tikrosios demokratijos laipsnį.

Visa tai atsispindi JAV finansinėse ekonomikos problemose. O tai yra turtingiausia valstybė pasaulyje, toliausia pažengusių technologijų kaip ir laisvosios rinkos santykių raidoje šalis. JAV ekonominės problemos akivaizdžiai į šipulius sumala amerikietišką Friedmano mokyklos ekonomikos valdymo modelį, pagrįstą laissez faire – kuo mažiau valstybinio reguliavimo - principu. Dabar jau ir padidintas reguliavimas negelbsti.

Jau reikia ir kai ko daugiau, nei reguliavimo. Reikia naujo supratimo apie tai, kas mus supa.

Kas pakeis taip neblogai iki šiol dirbusį svarbiausią laisvoje rinkoje veiklos variklį – laisvąją privačią iniciatyvą? Tik privačios iniciatyvos reikšmė tikėtina niekada nesunyks? Turi pasikeisti tos privačios iniciatyvos prioritetai? Globalizuotame pasaulyje esame taip susieti vieni su kitais, kad jau negalime spręsti savo problemas, neatsižvelgiant į kitų interesus. Graikijos problemos yra visos ES galvos skausmas, kaip ir viso pasaulio. Todėl privačios iniciatyvos svarbiausiu prioritetu – vardikliu turėtų būti bendrieji reikalai, užtikrinantys visuotiną stabilumą.

Toks visuotinio susietumo supratimas ir pripažinimas, problemų kompleksinis sprendimas, yra taip vadinamas holistinis (pagal Povilą Gylį ekonomikoje) principas. Holizmas pakeis jau atgyvenusį, kadaise pažangų, dar pasaulyje tebekaraliaujantį liberalizmą?

Tiktai lygiavinė sraigtelių visuomenė mums negresia. Net priešingai, išsivadavus iš individualistinio kiauto, atsiveria žmogaus veiklai naujos galimybių erdvės. Individualistus keis individualybės. Individualios naudos prioritetą keis visuotinės gerovės prioritetas.

Petras Eidukevičius

2011 m. spalis 20 d.