SOCIALDEMOKRATŲ KANDIDATAS Į EK PIRMININKO POSTĄ LAIKO NEGAIŠTA
(2014 01 27)
 |
Europinių partijų kandidatai į Europos Komisijos pirmininko postą dar nesirikiuoja prie starto linijos. Tik viena politinė jėga kol kas įvardino savo lyderį Europos Parlamento rinkimuose (apie tai rašiau tinklaraštyje prieš savaitę). Tad Europos socialistų partijos kandidatas, siekiantis pakeisti Ž. M. Barozą, EP pirmininkas Martinas Šulcas naudojasi proga, kad anksčiau už konkurentus įvairiose auditorijose pristatytų savo nuostatas.
Europos Parlamente Martinas vėl apsilankė „gimtojoje“ Socialistų ir demokratų frakcijoje, kuriai jis sėkmingai vadovavo 10 metų. Jis išdėstė pagrindines idėjas ir principus, kuriuos pateiks rinkiminėje kovoje ir sieks įgyvendinti, jeigu jam būtų patikėtas Europos Komisijos vairas.
Socialinės atskirties tarp turtingų ir neturtingų žmonių, o taip pat tarp turtingų ir neturtingų valstybių bei regionų mažinimas – tai pagrindinis tikslas, sakė Martinas. Orų gyvenimą kiekvienam ES piliečiui – to galima pasiekti per ekonomikos gaivinimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Ne tik griežtai taupant, ką tvirtina dešinieji. Kasmet trilijonas – tūkstantis milijardų eurų! – sukauptų vengiant mokesčių ar kitais nešvariais keliais, nuteka į „mokesčių rojus“. Tų „rojų“ suardymas leistų visuomenės reikmėms papildomai gauti šimtus milijardų eurų.
Europos Sąjunga jau ėmėsi priemonių, kad kontroliuotų bankus ir pažabotų jų apetitus. Tačiau negalintys sutramdyti pelno troškimo bankai, kurie iš Europos centrinio banko gauna lėšas už 0,5 proc. palūkanų, skolina verslininkams jau už 5-6 proc. Tai ypač skausminga smulkioms ir vidutinėms įmonėms, pabrėžė socialdemokratų kandidatas, tai stabdo Europos konkurencingumą - šią ydingą praktiką būtina skubiai keisti.
Reikia pasiekti, kad būtų nustatyti vienodesni taršos ir klimato kaitos stabdymo standartai visuose žemynuose, sakė Martinas. Atsinaujinanti energetika ir vis mažiau energijos naudojanti gamyba – tai prioritetas ir ateitis. Reikalinga nauja energijos perdavimo tinklų sistema, sugebanti transportuoti ir saulės energiją.
Klausėme Martino, ar nėra pavojaus, kad po rinkimų vietų skaičių EP padidins kraštutiniai dešinieji. „Taip gali atsitikti, – sakė jis. – Bet tie europiečiai, kurie balsuos už radikalius nacionalistus, išmes savo balsus veltui. Jokios kitos europinės partijos nenorės sudaryti koalicijų su kraštutiniais dešiniaisiais, ne jie spręs Europos reikalus. Bet kokiu atveju, pabrėžė M. Šulcas, Europos Sąjungoje neturi diktuoti didelės ir turtingos šalys.
Atgarsis tų minčių, kurias išsakė Martinas Šulcas Briuselyje, nuaidėjo Vilniaus universiteto salėje. Čia EP socialistų ir demokratų frakcijos vadovas Hanes Svoboda kartu su Lietuvos profsąjungiečiais, verslininkais, mokslininkais diskutavo su jaunimu. Ypač aštriai apie būtinybę „permąstyti kapitalizmą“ kalbėjo Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis. Lietuvoje verslininkai iš gauto pelno darbo užmokesčiui atseikėja tik 40 proc. – tai žemiausias rodiklis Europos Sąjungoje (ES vidurkis – 51 proc.). Darbas ir pastangos turi būti svarbiau už vartojimą. Plintantis ir Europoje, ir visame pasaulyje noras turėti kuo daugiau ir kuo greičiau, bet kokiomis priemonėm siekti pelno ir besaikio vartojimo – klaidingas kelias. Turtingi lobsta, vargšai skursta dar labiau, sakė instituto direktorius. Būtina pažvelgti atmerktomis akimis į realybę ir išvengti gresiančios nusistovėjusiai tvarkai katastrofos.
Iki Europos Parlamento rinkimų liko mažiau negu keturi mėnesiai. Pagrindiniai socialdemokratų varžovai – krikščionys demokratai ir konservatoriai, liberalai, žalieji, kairieji – dar tik renkasi savo kandidatą, kuris ves juos į kovą dėl pergalės EP rinkimuose bei pretenduos užimti EK pirmininko postą. Visų tų europinių partijų laukia nelengvas uždavinys. Būsimas jų kandidatas turėtų pasižymėti ne tik kaip puikus polemistas, kad sėkmingai sukryžiuotų žodines špagas debatuose su Martinu Šulcu. Laiko negaištantis socialdemokratų kandidatas turi dar vieną pranašumą - vienodai gerai polemizuoja visomis trimis pagrindinėmis Europos Sąjungos kalbomis: anglų, prancūzų ir vokiečių. Tik ilgametis Liuksemburgo premjeras Ž. K. Junkeras, kaip parodė debatai EP ir kitose ES institucijose, galėtų šioje srityje su juo pasigalynėti.