Atsivėrusi darbo rinka, Baltarusijos AE ir Europos diena (iš 18-osios metų savaitės į 19-ąją)

 (2011 05 09)

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas L.Labanauskas: "Nors kalbama, kad gydytojų skaičius šimtui tūkstančių gyventojų viršija ES vidurkį, nutylima, kad visoje ES yra didžiulis gydytojų trūkumas ir jie juos vežasi iš Lietuvos" (I.Jačauskas,2011 05 03)

Prabėgus septyneriems metams po ES plėtros, gegužės 1 d. aštuonių ES naujokių piliečiams, taip pat ir lietuviams, paskutinės darbo rinką atvėrė Austrija ir Vokietija. Ekspertai spėja, kad pastarosios valstybės neturėtų sulaukti atvykėlių antplūdžio. Europarlamentarai įvairiose diskusijose pareiškė neabejojantys laisvo asmenų judėjimo, leidžiančio užpildyti darbo rinkos spragas ir kovoti su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, nauda. Europos Komisija nesitiki didelių naujų darbuotojų srautų iš naujokių į senbuves. Šiuo metu „ES 15“ šalyse gyvena 2,3 mln. „ES 8“ šalių piliečių, 2015 m. gyvens 3,3 mln., o 2020 m. – 3,9 mln. Penkiolikoje ES senbuvių valstybių gyvena 19 mln. žmonių iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių. Aktyviausi migrantai iš naujųjų ES šalių – lenkai ir lietuviai (atsidūrėme šalia Lenkijos, kuri pagal gyventojų skaičių 10 kartų didesnė). Rečiausiai emigruoja vengrai ir čekai. Nepaisant baimių, darbo rinkų atvėrimas Europai atnešė naudos. Iš užsienio tėvynainiai grįžta su naujovišku, tinkamesniu požiūriu į darbą, todėl jų laukiama išskėstomis rankomis. Antra vertus, europarlamentarai priminė apie neigiamą emigracijos įtaką kai kurioms savo šalies ūkio šakoms,  kuriose ima trūkti specialistų, todėl ragina permąstyti švietimo sistemos prioritetus.

Antradienį gavau už vidaus reikalus atsakingos komisarės Sesilijos Malmstriom laišką, kad Europos Komisija pasirengusi pradėti derybas dėl europinių vizų kainų sumažinimo baltarusiams ir netrukus susisieks su šios šalies institucijomis, kad nustatytų pirmojo derybų etapo datą. Ji informavo, kad Komisija neturi jokios konkrečios informacijos apie dabartinį Baltarusijos požiūrį į šias derybas. "Šiuo metu derybų eigą prognozuoti sunku", – rašoS. Malmstriom. Derybų direktyvos buvo priimtos šių metų vasario 28 d., tačiau iki šiol jos neprasidėjo. Jų rezultatas turėtų būti priimtinas mokestis už Šengeno vizą baltarusiams, siekiant gerinti žmonių tarpusavio ryšius. Lietuva taip pat skatina pradėti derybas dėl vizų režimo su Baltarusija palengvinimo, nes tai padėtų jai "atsiverti". Tuo tarpu toliau blogėjant situacijai žmogaus teisių srityje svarstoma galimybė įvesti "tikslines ekonomines sankcijas" Baltarusijai. Jau kelintas mėnuo nevyksta oficialūs ES ir Baltarusijos režimo atstovų susitikimai. Bendravimas vyksta laiškais. Europos Parlamentas šiais metais priėmė dvi rezoliucijas dėl padėties Baltarusijoje (esu jų bendraautorius). Paraginome Europos Komisiją ir Ministrų Tarybą intensyviau dirbti rengiant derybų dėl readmisijos susitarimų su šia šalimi ir vizų režimo supaprastinimo gaires.

Trečiadienį kreipiausi į mūsų socialdemokratų frakcijos pirmininką Martiną Šulcą su prašymu pritarti Baltarusijos atominės elektrinės saugumo klausimo svarstymui artimiausiose plenarinėse sesijose. Rašiau, kad EP turėtų paraginti Europos Komisiją kartu su tarptautinėmis branduolinės politikos organizacijomis pabrėžti branduolinio saugumą dialoge su Baltarusija ir Rusija, stebėti naujų AE prie ES išorės sienų statybas, rekomenduoti ES valstybėms nepirkti energijos iš kaimyninių valstybių saugumo reikalavimų neatitinkančių AE.

Ketvirtadienį EP vyko konferencija “Žaliavos ir žalioji strategija”. Šiuo metu pasaulyje jaučiamas naudingųjų iškasenų trūkumas, nes paklausa lenkia pasiūlą. Ekspertai europarlamentarus informavo, kad  2010 metais per pusmetį geležies rūdos kainos padvigubėjo, vario ir alavo kainos beveik rekordinės. Pasak jų, 75% naudingųjų išteklių dar nėra atrastos. Naudingąsias iškasenas išgaunama tik po daugiau nei 10 metų grunto tyrinėjimų. Kinija yra didžiausia retųjų naudingųjų iškasenų tiekėja pasaulyje, tiekianti net 97% žaliavų. Europos Sąjungai reikia ieškoti alternatyvų Kinijai. Namibija gali tiekti sunkiąsias retąsias iškasenas. Tai sukuria erdvę naujoms ES strategijoms.

Kitoje konferencijoje, pavadintoje "Darbo jėgos migracija ir socialinės teisės'' pažymėta, kad migracija yra viena iš ES ekonomikos varomųjų jėgų. Iš 200 milijonų pasaulio imigrantų pusė yra moterys. 75% imigrantų iš Rumunijos yra moterys. Stipresnė išorinių sienų apsauga nėra sprendimas didėjantiems migracijos srautams. Skurstančių imigrantų gražinimas į tėvynę taip pat nėra problemos sprendimo būdas, nes nepaisant sunkių sąlygų,  jie sugrįžta į svečią šalį. Svarbu užtikrinti, kad su skurdu susiduriantys imigrantai turėtų prieigą prie socialinės apsaugos ir nebūtų diskriminuojami rasės ar tautybės pagrindu. Reikia stiprinti darbdavių kontrolę, be jos darbdaviai sukčiauja siekdami didelių pelnų. Taip pat reikia sukurti teisinę sistemą, kuri garantuotų, jog skurstantys imigrantai galėtų pasinaudoti laikinais būstais, jiems būtų suteikta medicininė, psichologinė pagalba.

Šeštadienį Europos institucijos, taip pat ir Europos Parlamentas, organizavo atvirų durų dienas. Ši šventė kasmet pažymi Europos dieną - Šumano deklaracijos metines. 1950 m. gegužės 9 d. buvo žengtas pirmasis žingsnis Europos Sąjungos link. Tą dieną Paryžiuje Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas tarptautinės spaudos atstovams perskaitė deklaraciją, kurioje Prancūzija, Vokietija ir kitos Europos šalys raginamos sutelkti savo anglių ir plieno gamybą ir taip "sukurti pirmą ir konkretų Europos federacijos pagrindą". Dažnai cituojamas sakinys iš deklaracijos: "Europos negalima sukurti vienu mostu arba pagal vieną planą. Ji bus sukurta pasiekus konkrečių laimėjimų, kurie pirmiausia sudarys sąlygas atsirasti tikram solidarumui".

Šią savaitę vyks plenarinė sesija Strasbūre. Svarstysime valstybinių sienų apsaugos atkūrimą Šengeno erdvėje, taip pat įvertinsime Černobylio AE katastrofos pasekmes ES valstybėms. Su ES įgaliotine užsienio reikalams aptarsime ES užsienio politiką, taip pat diskutuosime dėl vieningo ES institucijų lobistų sąrašo būtinybės.