Transakcijų mokestis, romų padėtis, ES kaimynai (iš 10-osios metų savaitės į 11-ąją)

 (2011 03 14)


Kovo mėnesio plenarinėje sesijoje Strasbūre aptarėme padėtį Libijoje, įvertinome Turkijos ir Juodkalnijos pažangą siekiant narystės ES, paraginome įvesti finansines spekuliacijas apribosiantį mokestį, iškilmingai paminėjome Tarptautinės moters dienos 100-ąsias metines ir išklausėme Vengrijos prezidento kalbą.

Antradienį EP patvirtino Europos socialdemokratų partijos iniciatyvą įvesti spekuliacijas leisiantį apriboti finansinių sandorių mokestį, iš kurio gautos pajamos būtų skirtos tvariam vystymuisi ir klimato apsaugai. Mažo tarifo mokestis kasmet ES mastu leistų surinkti beveik 200 mlrd. eurų, o pasauliniu mastu – 650 mlrd. dolerių. Šis mokestis būtų instrumentas tokių transakcijų vykdytojams - bankams prisiimti dalį atsakomybės už sukeltą ekonominę krizę.

Trečiadienį plenariniame posėdyje iškilmingą kalbą skaitė ES pirmininkaujančios Vengrijos prezidentas Palas Šmitas. Buvęs europarlamentaras, diplomatas ir olimpinis fechtavimosi čempionas įvardino ES prioritetus, ties kuriais dirba Vengrija – ekonomika, energijos išteklių įvairinimu, žemės ūkio politikos reforma, ES plėtra. Pasak jo, Vengrija turi ir savo prioritetus – Dunojaus ir romų strategijas, Rytų partnerystę ir ES plėtrą į Balkanus. "Darome viską siekdami šių tikslų, tačiau kartais istorija perrašo planus. Dėmesį nuo jų atitraukė nenumatyta padėtis Artimuosiuose Rytuose, turėjome derėtis dėl bendrosios ES pozicijos", - pažymėjo prezidentas. Jis pabrėžė, kad Vengrijos vyriausybė įsiklausė į ES pastabas dėl kontraversiško žiniasklaidos įstatymo ir padarė pakeitimus.

Beje, ir Europos Taryba, besirūpinanti žmogaus teisėmis, ir kitos tarptautinės organizacijos laikosi nuomonės, kad šios pataisos nepagerino iš esmės ydingo įstatymo. Tokią rezoliuciją priėmė ir Europos parlamentas.

Trečiadienį balsavome dėl 2010 metų Turkijos pažangos ataskaitos. Pabrėžėme, kad Europos Sąjungai reikia Turkijos ir atvirkščiai. Ne tik prekybiniai, ekonominiai ryšiai, investicijos svarbios. Turkija, prieš beveik 100 metų atsisukusi veidu į Europą, gali ir turi tapti tuo tiltu, kuris jungtų mūsų žemyną su musulmonų pasauliu.

Ataskaitoje teko pripažinti, kad Turkijos stojimo į ES derybos sulėtėjo. ES laukia pažangos ypatingai žmogaus teisių apsaugos, lyčių lygybės, žodžio, spaudos, religijos, laisvių užtikrinimo srityje. Kitas svarbus klausimas - santykių su Kipru normalizavimas. Šis konfliktas turi būti išspręstas palankiai tiek Turkijai, tiek Kiprui. Svarbu, kad būtų siekiama taikaus konflikto sprendimo.

Įvykiai Šiaurės Afrikoje rodo, koks svarbus indėlis tenka Turkijai skleidžiant stabilumą ir demokratijos vertybes. Libijos, Egipto ir kitų arabų šalių žmonės žvelgia į Turkiją ir ES kaip į pavyzdį, kuriuo reikia sekti. Balsavau už pranešimą, nes jis gerai subalansuotas. Jame gerai atspindėta ES-Turkijos integracijos 2010 metų situacija. Visuomet pritariau Turkijos narystei. Tačiau ši šalis privalėtų įgyvendinti Ankaros protokolą, nuveikti daugiau ypač mažumų, moterų, spaudos laisvių, teisės viršenybės srityse.

Trečiadienį taip pat balsavau už  pranešimą dėl romų padėties ES. Ji tikrai nėra gera, kuo skubiausiai taisytina. Didžioji dalis - 10-12 milijonų Europoje gyvenančių romų - net ir XXI amžiuje kenčia diskriminaciją, ekonominę ir socialinę atskirtį.

Integracijos kelias - tai ilgas ir kompleksinis procesas, kuris pritaikytinas prie atskirų šalių, vietinių regionų sąlygų. Europos Sąjungos strategija turėtų užtikrinti aiškius tikslus, programų finansavimo būdus. Tačiau didžiausia atsakomybė tenka nacionalinėms vyriausybėms ir savivaldybėms, kurios geriausiai žino padėtį vietoje. Švietimas, sveikatos apsauga, būsto politika ir spartesnis romų įtraukimas į darbo rinką - tai raktas įsisenėjusios problemos sprendimui. Jeigu ES piliečius - romus nepavyks deramai integruoti į Europos Sąjungos valstybių visuomenes, tuo pačiu būtų pasiųstas blogas signalas dėl ES integracinės politikos apskritai.

Ketvirtadienį priėmėme rezoliuciją dėl situacijos Libijoje. Joje raginama izoliuoti Muammaro Kaddafi režimą ir užbaigti jo valdymą, taip pat išplėsti jam taikomas sankcijas. Išreiškėme solidarumą su Libijos gyventojais, griežtai pasmerkėme akivaizdžius ir nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus Libijoje ir ypač M. Kaddafi režimo smurtinį susidorojimą su taikiais demokratijos siekiančiais protestuotojais, žurnalistais ir žmogaus teisių gynėjais.

Trečiadienį taip pat aptarėme Juodkalnijos progresą kelyje į ES. ES integracija - esminis Juodkalnijos pažangos variklis. Per 12 pastarųjų mėnesių ši šalis pasiekė daug - sėkmingai vykdė struktūrines ir ekonomines reformas, veiksmingai kovojo su korupcija, organizuotu nusikalstamumu. Juodkalnijoje gerai sugyvena tautinės mažumos, šalis sėkmingai skatina gerus kaimynystės ryšius. Todėl ES ir Juodkalnija pasirašė Stabilumo ir asociacijos susitarimą.

Balsavau už Juodkalnijos rezoliuciją, nes joje teisingai nurodomi tolimesni žingsniai reformuojant Juodkalniją. Reikia siekti pažangos teisinės valstybės kūrime, toliau vykdyti administracines reformas, gerinti valstybės tarnautojų pajėgumus, pakeisti rinkimų įstatymą, stiprinti pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą. Svarbu šaliai neprarasti įgyto pagreičio ir tęsti pradėtus darbus.

Ketvirtadienį plenariniame posėdyje kalbėjau dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje. Griežtai pasmerkiau tai, kas Baltarusijoje įvyko po rinkimų ir vyksta lygi šiol  - įkalinimai iki 4 metų, kratos, psichologinis spaudimas, licencijų atėmimas advokatams, pašalinimai iš universitetų ir darboviečių. Pabrėžiau, kad šiandien būtina didinti ES paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei, nevyriausybinėms organizacijoms, nepriklausomai žiniasklaidai ir studentams. Antra vertus, reikalingas ir dialogas su valdžios atstovais. Reikia išsiaiškinti padėtį vietoje, todėl pageidautinas EP delegacijos vizitas į Baltarusiją.

Ši savaitė skirta komitetų ir politinių frakcijų posėdžiams Briuselyje. Aptarsime Galileo palydovinę sistemą – kada ir kas galės ja naudotis. Taip pat svarstysime genetiškai modifikuotų (GMO) produktų gamybą, ūkininkų pasirinkimą gaminti produkciją su ar be GMO, prekių žymėjimą, parodantį, ar produkto sudėtyje yra GMO. Taip pat aptarsime migracijos iššūkius, kylančius po neramumų bangos Šiaurės Afrikoje.