Rusija ir dar kartą Rusija, CO2 ir GMO (iš 9-osios metų savaitės į 10-ąją)

 (2011 03 07)

Praeita komitetų darbo savaitė Briuselyje buvo pažymėta Rusijos ženklu. Dėl ES-Rusijos santykių diskusijos vyko Žmogaus teisių pakomitetyje, parlamentinio bendradarbiavimo su Rusijos Dūma delegacijoje, socialdemokratų frakcija taip pat suorganizavo konferenciją santykiams su šia šalimi aptarti.

Žmogaus teisių pakomitetyje pirmadienį buvo pristatyta studija: ar efektyvios ES-Rusijos konsultacijos dėl žmogaus teisių. Studijoje teigiama, kad iki šiol ES nėra patenkinta konsultacijų su Rusija šioje srityje rezultatais. Pristatyta išvada, kad kuo labiau ES susies žmogaus teisių laikymąsi su kitais ES-Rusijos projektais ir partnerystės aspektais, tuo minimų konsultacijų veiksmingumas bus didesnis. ES turi siekti, kad konsultacijose dalyvautų daugiau ES ir Rusijos pilietinės visuomenės atstovų, aukštesnio valdžios lygmens atstovų. Žmogaus teisių įgyvendinimas iki šiol nebuvo taikytas kaip sąlyga ES pagalbos projektų Rusijoje vykdymui. Ekspertai studijoje siūlo susieti šiuos du aspektus. Didesnės sąsajos reikia ir tarp žmogaus teisių konsultacijų ir Rusijos modernizavimo projekto. Ekspertai siūlo kartu organizuoti daugiau dvynių ir kitų specialistų pasikeitimų programų. Studijos rengėjai taip pat pasiūlė EK tarpininkauti tarp Rusijos valdžios institucijų ir žmogaus teises ginančių nevyriausybinių organizacijų šalyje.

Mūsų frakcijos konferencijoje ES-Rusijos santykiams aptarti dalyvavo keletas tarptautinių santykių mokslininkų iš Paryžiaus, Londono ir Helsinkio. Jie pažymėjo, kad Rusijoje veikia Medvedevo-Putino tandemas: vienas be kito negali. Rusijos vadovybė siekia įtvirtinti dabar šalyje veikiančią valdymo sistemą, kartu pabrėždami, kad Rusijai reikia permainų. Pasak jų, 2012 prezidentinių rinkimų pagrindinė diskusijų tema tikriausiai bus Rusijos modernizavimas.

Specialistai pažymėjo, kad neturėtume pervertinti ES kaip svarbiausios modernizavimo partnerės. JAV ir kitos pasaulio galios to siekia taip pat. Jie parekomendavo ES suteikti didesnę žmogaus teisių, teisės viršenybės ir konfliktų valdymo Šiaurės Kaukaze, Modovoje bei Kalnų Karabache ekspertų komandą. Pasak jų, ES kartu su Rusija galėtų pradėti vystyti bendrą Azijos politiką, kartu kovoti prieš tarptautinį piratavimą.

Paryžiaus universiteto mokslininkė Laure Delcour pažymėjo, kad dabar kaip niekad geras laikas pagerinti ES santykius su Rusija, nes pagerėjo Lenkijos-Rusijos santykiai. Ji pasiūlė Baltarusiją kaip bandomąjį ES-Rusijos bendros kaimynystės bendradarbiavimo šalį-projektą. Pasak jos, korupcija Rusijoje, deja, kasdieninis fenomenas, nes tik taip žmonės ten gali išgyventi. Rusijos modernizavimo tikslas, anot mokslininkės, turėtų būti visų pirma kova su korupcija. „Dar neaišku, ką Rusija supranta ties samprata „modernizavimas“. Dažnai kalbama apie kovą prieš korupciją, tačiau Chodorkovskio procesas rodo priešingą kryptį. Turime stebėti, kurią kryptį Rusija pasirinks, ar žodžiai virs darbais“, - patarė specialistė. Į klausimą, ko ES gali pasimokyti iš Rusijos, svečiai atsakė: iš Rusijos galime mokytis, kaip plėsti ES kaip pasaulinio galios statusą.

                      Parlamentinio bendradarbiavimo su Rusija delegacijos posėdyje europarlamentarus apie ES-Rusijos Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties derybas informavo Komisijos pareigūnai. Jie pažymėjo, kad paskutiniame derybų raunde jautėsi daugiau pozityvaus ir pragmatinio požiūrio iš Rusijos pusės. Rusija tvirtai nusiteikusi įstoti į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dar šių metų pabaigoje, todėl derybos galėtų būti baigtos ir vasaros viduryje.

Pasak pareigūnų Medvedevas ir Putinas pagaliau sutiko, kad modernizacija reiškia teisės viršenybės principo įgyvendinimą realybėje, žmogaus teisių apsaugą. Taigi, pasak jų, ES tvirta pozicija dėl šių reikalų  buvo išgirsta. „Tarptautiniai standartai demokratijai, teisės ir žmogaus teisių viršenybė, o ne tik naujųjų technologijų diegimas, ar ekonominių parkų kūrimas - tai bendras ES-Rusijos sutarimas dėl modernizacijos termino“, - sakė jie.

Derybose taip pat buvo aptarta laisvos vidaus rinkos nuo Portugalijos iki Vladivostoko idėja. ES pakartojo, kad tam reikia Rusijos įstojimo į PPO ir bendros ES-Rusijos muitų sąjungos. Rusijos pareigūnai patvirtino, kad jų šalis pasiryžusi žengti konkrečius žingsnius šia linkme dar šiais metais.

Dėl vizų liberalizavimo buvo sutarta, kad Rusija turi atlikti namų darbus režimo saugumo užtikrinimui. Koks korupcijos lygis išduodant biometrinius pasus, kaip organizuojamas saugumas prie sienų, ES ir Rusijos teisingumo struktūrų geresnis bendradarbiavimas, duomenų apsauga - šie ir kiti  klausimai turi būti derinami. Gegužę turėtų būti sudarytas pilnas „namų darbų“ sąrašas.

EK atstovai informavo, kad derybų diskusijoje dėl bendrų projektų kaimynystėje Rusijos pusė pabrėžė, kad pats sėkmingiausias iki šiol buvo Šiaurės dimensijos bendradarbiavimas, nes įtraukė visoms pusėms naudingus projektus. To reikėtų ir Baltijos ir Juodosios jūros strategijoms.

Svečiai pabrėžė, kad Dūmos rinkimai metų pabaigoje ir prezidento rinkimai Rusijoje kitais metais bus demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės principų įgyvendinimo išbandymas šalyje.

Pirmadienį Aplinkos apsaugos komitete vyko diskusija dėl pasiūlymo Europai vienašališkai nuspręsti iki 2020 metų CO2 dujų išmetimą sumažinti iki 30 proc. Komisarė Connie Hedegaard teigė, kad krizės metu mažėjant gamybai 20 proc. riba tapo labai lengvai pasiekiama Deja, šis tikslas jau nebeskatina firmas investuoti į naujausias technologijas. Komisijos atlikta simuliacija parodė, kad ES pramonei ekonomiškai labiausiai apsimokėtų įdiegti technologijas, kurios leistų CO2 išmetamo kiekį sumažinti bent jau iki 25 proc.

Pigiausia energija - sutaupyta energija. Praeitais metais ES naftos importas padidėjo 70 milijardais JAV dolerių palyginus su 2009 metais. Ji minėjo, kad 20 proc. CO2 sumažinimo ir 20 proc. atsinaujinančių energijos tikslai bus pasiekti, tačiau energijos efektyvumo tikslų įgyvendinimas kol kas smarkiai atsilieka.

Pramonės atstovai komiteto posėdyje prieštaravo komisarės iškeltiems tikslams ir pabrėžė, kad tokie tikslai yra nerealūs - juos galima pasiekti tik tuomet, jeigu ES pramonė išsikels į kitas šalis. Jau dabar ES pramonė plačiąja prasme yra daug labiau suvaržyta, nei kitose industrinėse pasaulio valstybėse. Pavyzdžiui elektra JAV kainuoja 20 proc. pigiau negu ES, o Kinijoje net 200 proc.

Tačiau vis dėlto dauguma komiteto diskusijos dalyvių pabrėžė, kad ES daro per mažai kovoje su klimato kaita. Jau dabar bendrovės, norėdamos investuoti į naujausias žaliąsias technologijas, pirmiausia žiūri į Kinija, o ne ES. Jeigu ES nepasitemps, jis praras savo technologinį pranašumą.

Kalbant apie kovos su klimato kaita kaštus, reikia neužmiršti ir žmonių sveikatos aspekto. Jeigu ES prisiimtų sumažinti CO2 dujų išmetimą 30 proc. tai padėtų sutaupyti nuo 10 iki 35 milijardų eurų sveikatos išlaidoms per metus.

Trečiadienį EP buvo surengtas klausymas dėl Europos Komisijos pasiūlymo leisti šalims narėms uždrausti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimą savo teritorijoje, net ir tuomet, jeigu jis patvirtintas ES mastu. Daugumos ekspertų sutarė, kad šis pasiūlymas yra sunkiai įgyvendinamas. Pasak jų, draudimui siūlomos priežastys būtų lengvai užginčytos teismuose. GMO skeptikų flangą palaikantys kalbėjo, kad tokioje šalyje kaip Austrija vidutinis žemės ūkiui naudojamas plotas yra labai mažas, todėl GMO kultūrų auginimas greta tradicinių yra praktiškai neįmanomas. Tuo tarpu Jungtinės Karalystės fermerių atstovai diskusijoje teigė, kad nors pradžioje ir skeptiškai žiūrėję į GMO, jie dabar palaiko šią technologiją, nes GMO leidžia ūkininkams lengviau konkuruoti pasaulinėse rinkose. Šiuo metų europarlamentarai ieško būdų kaip patobulinti minimą pasiūlymą. Dėl pranešimo šiuo klausimu, kuriam aš paskirtas šešėliniu pranešėju nuo Socialistų ir Demokratų frakcijos, bus balsuojama balandžio mėnesio viduryje.

Šią savaitę Strasbūre vyksta plenarinė sesija. Pastarojo meto įvykiai Libijoje ir kitose ES pietinės kaimynės šalyse atsidurs dėmesio centre. Kartu su vyriausiąja įgaliotine Catherine Ashton aptarsime Libijos narystės Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje sustabdymą, taip pat Artimųjų Rytų taikos procesą. Taip pat įvertinsime Turkijos ir Juodkalnijos pažangą, konkrečius veiksmus romų padėčiai gerinti.

Antradienį “kovo 8-oji” - Tarptautinė moters diena švenčia savo šimtąjį gimtadienį. Ta proga EP rengiamas iškilmingas minėjimas, taip pat bus balsuojama dėl rezoliucijų apie lyčių lygybę bei moterų skurdo pažabojimą. Vengrijos pirmininkavimo ES Tarybai proga trečiadienį EP kalbės šios šalies prezidentas, buvęs europarlamentaras Pál Schmitt.