Kintančio klimato grėsmės: vandens resursai
(2010 06 03)
Klimato sąlygų atžvilgiu Europos Sąjunga gyvena pavydėtinai gerai – Europoje retai siautėja stichinės nelaimės, o ir jų mastai gerokai mažesni nei Azijos ar Amerikos kontinente. Tačiau globalinis klimato atšilimas ES smogs ne vien tiesiogiai bet ir per kaimynus, kurie yra labai jautrūs ir pažeidžiami klimato pokyčiams.
Mokslininkų bendruomenė jau ne kartą įrodė, kad Europos Komisijos pateikiamas pagrindinių klimato kaitos pasekmių sąrašas pasitvirtina. Konfliktai dėl išteklių, ekonomikos pažeidimai, teritorijų praradimas, klimato pabėgėliai, padidėjęs radikalizmas, varžybos dėl energijos šaltinių, tarptautinių santykių krizės – visi šie iššūkiai jau dabar fiksuojami bei empiriškai įrodomi.
Didžioji dalis klimato kaitos padarinių tiesiogiai arba netiesiogiai atsilieps energetiniam saugumui, todėl būtina objektyviai įvertinti kiekvieną jų, numatant galimus atsirasiančių problemų sprendimų būdus.
Vandens resursai
Nepaisant to, kad Žemėje vanduo užima daugiau ploto nei sausuma, urbanizacija, atliekos, pramoniniai teršalai, o dabar ir klimato kaita tapo grėsme šiam ištekliui. Klimato pokyčiai sąlygoja sausras Pietuose ir potvynius Šiaurėje, senka upių vandenys, tirpsta kalnų ledo danga. Kalnų ledynai ir upės yra vertinami kaip vieni didžiausių gėlo vandens resursų ne vien Europoje bet ir visame pasaulyje. Alpės Europai teikia net 40% jos gėlo vandens atsargų, todėl bet kokie pokyčiai jų sistemoje gali atnešti sunkiai nuspėjamą žalą. Šiuo metu 4 iš 10 pasaulio gyventojų kasdien susiduria su vandens trūkumu. Klimato kaita kai kuriuose regionuose gėlo vandens išteklius sumažins net 30%. Daugiau kaip milijardas pasaulio gyventojų neturi galimybės naudotis saugiais vandens ištekliais. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, iki 2025 metų pasaulyje arti 2 milijonų žmonių gyvens regionuose, kur nebus gėlo vandens, o dviems trečdaliams pasaulio gyventojų vandens trūks. Europos Komisijos duomenimis mažiausiai 11% Europos gyventojų ir 17% Europos teritorijos jau dabar yra paveikti vandens trūkumo.
Vandens resursų mažėjimas neigiamos įtakos turės ir energetikos sektoriui. Vanduo yra intensyviai naudojamas atominių ir šiluminių jėgainių aušinimui, yra būtinas hidroelektrinių veiklai. Prognozuojama, kad dėl klimato pokyčių pasikeitus upių srautams ne tik sumažės hidroelektrinių našumas, bet ir pradės greičiau dumblėti užtvankos, kas sąlygos didelę materialinė žalą. Hidroelektrinių svarba gaminant energiją iš atsinaujinančių išteklių yra nenuginčijama. Šalyse tokiose kaip Norvegija, Švedija, Italija, Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Austrija, Rumunija, Portugalija, Graikija, Slovakija, Slovėnija, hidroelektrinėse pagaminama energija sudaro didžiausią dalį energijos pagaminamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Numatoma, kad dėl mažėjančių kritulių kiekių, pietuose esančiose hidroelektrinėse ilgainiui bus pagaminama 20-50% mažiau energijos.
Nepaisant to, kad hidroenergijos dalis bendroje iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminamoje energijoje mažėja, ji vis dar yra antras didžiausias (po energijos pagaminamos ir biomasės ir atliekų) atsinaujinančios energijos šaltinis. Šis faktas parodo, jog klimato kaitos keliama grėsmė vandens resursų pasiskirstymui Europoje, gali turėti neigiamos įtakos ES pajėgumams naudoti iki tol gausiai prieinamus atsinaujinančius energijos šaltinius ir lemti sunkumus, siekiant atsinaujinančios energijos dalį ES suvartojamoje energijoje iki 2020 metų padidinti iki 20%.