Žuvininkystė turi tapti ekologiškesnė ir mažiau centralizuota

 (2010 02 26)

Ketvirtadienį Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje (456 balsai už, 50 prieš, 65 susilaikė) siūloma reformuoti žuvininkystę atsižvelgiant į aplinkosaugą, taip pat suteikti daugiau savivaldos šioje srityje. Lisabonos sutartis suteikė Parlamentui didesnes teisėkūros galias ES žuvininkystės politikoje, kurią artimiausiu laikotarpiu numatoma reformuoti. Pasak europarlamentarų, ES žuvininkystės politika turi remtis ne vien kvotomis, bet ir didesne žvejų atsakomybe, gerosios praktikos skatinimu bei naujais žvejybos valdymo modeliais. Siūloma regionalizuoti žuvininkystės valdymą bei sustiprinti suinteresuotų grupių dalyvavimą priimant sprendimus. Nauji valdymo modeliai taip pat turėtų padėti išvengti situacijų, kai kvotas viršijantis laimikis išmetamas atgal į jūrą. EP nuomone, leidimai žvejoti turi būti išduodami ne tik pagal tai, kiek valstybė sužvejodavo iki šiol, bet ir remiantis ekologiniais bei socialiniais kriterijais, tokiais kaip žvejybos įrangos selektyvumas, anglies dvideginio išlakų ribojimas ar vietos ūkio stiprinimas. Panašūs kriterijai bei žmogaus teisių gerbimo sąlyga taip pat turi būti įtraukti į visus naujus ES ir užsienio šalių žvejybos susitarimus, mano europarlamentarai. Savo ruožtu jie siūlo įteisinti žuvies produktų ekologiškumo žymėjimą. Europarlamentarai norėtų priimti naujus šios srities teisės aktus iki kitų metų pradžios, kad naujajame ilgalaikiame ES biudžete būtų skirta lėšų žuvininkystės reformoms. Lisabonos sutartis suteikė Parlamentui didesnes teisėkūros galias žuvininkystės politikoje, taigi dėl šių teisės aktų spręs Parlamentas kartu su ES Taryba.

Šaltinis: EP spaudos tarnyba