Žurnalas „Gairės“

Prieš dvejus metus Europos Parlamento Socialistų frakcijoje susikūrė istorijos politikos grupė – kaip atsakas į dešiniųjų pastangas pasisavinti, kolegos iš Lenkijos Juzefo Pinioro žodžiais tariant – „kolonizuoti“ istoriją. Susitinkame kas mėnesį, aptariame svarbiausias temas. Mūsų grupė pernai surengė tarptautinę konferenciją Vilniuje „Diktatūriniai ir autoritariniai režimai Vidurio ir Rytų Europoje iki Antrojo pasaulinio karo: ar išmoktos istorijos pamokos“ (apie ją „Gairės“ rašė 2007 m. Nr. 3 – Red.).

2007 m. balandžio 19 d. Europos teisingumo ministrai priėmė dokumentą „Dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija“. Kartu Europos Komisija įpareigota per dvejus metus surengti klausymus totalitarinių režimų Europoje nusikaltimų tema ir pateikti pasiūlymus, išplaukiančius iš tų diskusijų.

Šių metų balandžio 8 d. Europos Taryba ir Europos Komisija organizavo klausymus minėta tema. EK pranešime spaudai pabrėžė, kad svarbiausias klausymų tikslas – „užtikrinti totalitarinių režimų nusikaltimų pripažinimą ir pasiekti susitaikymą“. Kiekviena ES šalis, sakoma pranešime, skirtingais keliais siekia istorinės atminties ir turi atrasti savo kelią susitaikymui su praeitimi. Pati Europos Sąjunga yra susitaikymo pavyzdys. ES turi ribotas galimybes, ji gali tik palengvinti šį procesą rengdama diskusijas ir sudarydama pasikeitimo patirtimi galimybes.

Istorijos politikos grupės Socialistų frakcijoje iniciatyva mūsų frakcija pateikė Europos Komisijai klausimą dėl požiūrio į istoriją, siūlydama surengti Europos Parlamente debatus. Ta proga socialistų frakcija parengė rezoliucijos pavidalo dokumentą dėl požiūrio į istoriją, kurį irgi pateikiame. Frakcijos pareiškime sakoma: „Pastaruoju metu pastebimos tendencijos naujai vertinti Europos istoriją pasitelkus voliuntaristines, iš dalies politines interpretacijas, nesiremiant istoriniais tyrinėjimais. Nesiimama objektyviai vertinti visus totalitarinius autoritarinius režimus, atsakingus nusikaltimais žmogiškumui, genocidu ir karo nusikaltimaiss XX amžiuje“.

Europos Komisijai Socialistų frakcija uždavė klausimą: „Kas bus daroma, kad istoriniuose debatuose būtų naudojami moksliniai kriterijai, kad jie netaptų politinio panaudojimo auka augančio populizmo ir nacionalizmo kontekste? Ar debatuose bus aptarti visi totalitariniai ir autoritariniai režimai – nacių ir stalinistų, taip pat ultranacionalistų autoritariniai ir antidemokratiniai prieškario ir pokario režimai, atsakingi (nors ir skirtingu lygiu) už priespaudą, žudynes ir nusikaltimus prieš žmogiškumą?”

Gegužės viduryje istorijos politikos grupės pasiūlymu Prahoje EP socialistų frakcijos vadovybė kartu su mokslininkais, ekspertais diskutavo apie „Prahos pavasario“ pamokas, apie tuos reikšmingus įvykius Čekoslovakijoje, kurie daug kuo nulėmė Europos ir viso pasaulio ateitį.

Tikiuosi, kad „Gairių“ skaitytojams bus įdomios mūsų frakcijos parlamentarų trumpos kalbos Europos Parlamente diskusijoje balandžio 21 d. Strasbūre.

Ne mažesnio dėmesio verti ir pastebėjimai bei vertinimai Prahos konferencijoje. Ypač nuoširdus ir reikšmingas vieno iš pagrindinių „Prahos pavasario“ veikėjų rašytojo Pavelo Kohouto pasakojimas apie tą laiką. Susipažinę su juo, neabejoju, gretinsime „Prahos pavasarį“ su Atgimimo laikotarpiu Lietuvoje prieš dvejus dešimtmečius. Stebėtini panašumai – visuotinis entuziazmas, cenzūros žlugimas, tikėjimas geromis permainomis... Ir kartu esminis skirtumas: „Prahos pavasario“ metu iš rytų pūtė tik žvarbūs ir žiaurūs vėjai, o atgimimo Lietuvoje metais galėjome remtis reformomis, pradėtomis Maskvoje, demokratinių jėgų kaimynuose palaikymu. Kaip pasakė P.Kohoutas, „Pandoros skrynią“ M.Gorbačiovas atidarė iš vidaus.

Be abejo, pateikiamos kolegų socialdemokratų mintys ir vertinimai ne visiems skaitytojams bus priimtinos. Kiekvienas juk turime savo žvilgsnį į nesenus įvykius, kurie jau virto istorija, kiekvienas turi teisę į savo supratimą. Be to, rengiant mūsų frakcijos rezoliucijos projektą reikėjo turėti mintyje ne vienos ir ne dviejų šalių socialdemokratų ir socialistų partijų pozicijas, o dvidešimt septynių. Bet viliuosi, kad Europos Parlamento socialistų žodis bus įdomus ir platesniam skaitytojų ratui, ir mūsų socialdemokratų partijai, dar nepareiškusiai savo pozicijos istorijos klausimais, kuri skirtųsi nuo dešiniųjų interpretacijos.