Kairioji vaivorykštė

Nacionalinis susitarimas – taip skamba bene ryškiausia A.Kubiliaus Vyriausybės viešųjų ryšių akcija. Šia akcija Vyriausybė ir Seimo valdantieji lyg ir atsirišo rankas priimti „teisingus“ ir „visa mažinančius“ sprendimus, kurie yra suderinti su tariamai konstruktyviomis organizacijomis. Žvelgiant iš viešųjų ryšių pusės atrodo, jog nacionaliniam susitarimui ir būsimiems sprendimams nepritariantys, atsiduria maištaujančios mažumos gretose. Įdomu pagal kokius kriterijus Vyriausybė nusprendė, jog pasirašantieji susitarimą pakankami atstovai nacionaliniu mastu, tačiau perskaičius susitarimą tampa aišku, kad jauno žmogaus poreikius ir interesus Vyriausybė užkonservavo bent jau iki 2011 metų.

Susitarimo nepasirašė nei viena jaunus žmones vienijanti organizacija. Tai, kad diskutuoti nebuvo pakviestos regioninės jaunimo organizacijos „apskritieji stalai“, studentų ar politinės jaunimo organizacijos, atrodytų suprantama – per smulkios organizacijos nacionalinei diskusijai, tačiau absurdu kvepia tai, kad susitarimo nepasirašė Lietuvos jaunimo organizacijas vienijanti Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJot), kurios gretose susibūrę per 200 tūkst. jaunų žmonių.

Nuomonę apie jaunąją kartą galima aptikti tik vienoje nacionalinio susitarimo dalyje, kurioje užsimenama tai, kad jei ir toliau taip nesėkmingai klostytųsi dabartinės koalicijos valdomos Lietuvos ekonominiai reikalai ir toliau reikėtų skolintis, „milžiniška našta prislėgtų ateities kartas“. Ir tai viskas. Tik tiek apie jaunų žmonių perspektyvas masto dabartinė Vyriausybė.

Lietuvos darbo biržos pateikiama statistika rodo, kad bedarbystė tarp jaunų žmonių didėja drastiškai ir šiuo metu bedarbių iki 25 m. skaičius pasiekė net 62 tūkstančius. Tai sudaro beveik trečdalį visų bedarbių skaičiaus.

Net ir ekonominio kilimo sąlygomis jaunam žmogui, pabaigusiam mokslus universitete ar profesinėje mokykloje, nelengva įsilieti į darbo rinką, o ką jau kalbėti apie sunkmetį, kai visose srityse mažinami etatai, o neturintis darbo stažo jaunuolis yra pirmas nepageidaujamų potencialių darbuotojų eilėje. Taigi jaunimo pralošimas prieš darbo stažą turinčius žmones užprogramuotas iš anksto ir vienintelis kelias belieka ieškotis vietos “po saule” svetur.

Apie naujų darbo vietų kūrimą susitarime nekalbama. Jame tik paminėta, kad Saulėtekio komisijos tikslas “teikti pasiūlymus, kaip gerinti verslo aplinką, kad Lietuvos verslui būtų lengviau atlaikyti krizę, išsaugoti darbo vietas ir neprarasti konkurencingumo“. Tuo tarpu ekspertų skaičiavimais dėl jaunimo nedarbo Lietuvos BVP sumažėja apie 3 - 4 mlrd. Lt, be to ir ilgalaikės nedarbo pasekmės jaunimo socialinei raidai gali būti itin neigiamos.

Ar tai reiškia, jog šiandieninė Vyriausybė palikusi jaunimą už nacionalinio susitarimo ribų, tyliai pritaria tam, kad geriausia išeitis Lietuvos jaunuoliams laikinai ar visam laikui pasitraukti ir už Lietuvos sienų?

2009 m. lapkričio 1 d.