Savaitės darbų apžvalga

Šią savaitę Aplinkosaugos komitete balsuosime dėl genetiškai modifikuotų organizmų pranešimo

Praėjusią savaitę vykusioje EP plenarinėje sesijoje Strasbūre daugiausiai dėmesio skyriau tarpfrakcinėms deryboms dėl genetiškai modifikuotų organizmų, rezoliucijai dėl branduolinių atominių saugos, Europos politinių partijų veikos reglamentavimui, migracijos iš Šiaurės Afrikos srautams ir demokratiniams pokyčiams arabų šalyse, priėmiau svečių grupę iš Lietuvos (daugiau apie tai tinklaraštyje).

Ketvirtadienį europarlamentarai su Tarybos ir Komisijos atstovais Fukušimos avarijos fone aptarė branduolinės energetikos perspektyvas Europoje. EP atmetė rezoliuciją dėl branduolinės saugos,  kurios projekte buvo skiriama dėmesio ir atominių elektrinių projektams Baltarusijoje bei Kaliningrado srityje. EP frakcijos nesutarė dėl įvairių šios temos aspektų. Ginčas kilo, ar reikia perkelti AE saugos priežiūrą į ES lygmenį, kas ir kaip turi atlikti apkrovos testus ES branduolinėse elektrinėse. Nepaisant sutarimo, jog ES šalys turėtų juos vykdyti, daugelis europarlamentarų kritikavo savanorišką jų pobūdį. Kai kurie EP nariai iškėlė atsisakyti branduolinės energetikos raginančius plakatus.

Žodžiu, rezoliucijos tekstas po visų pataisų žaliesiems ir daliai socialdemokratų atrodė „per skystas“ dėl nepakankamo dėmesio saugos aspektams ir standartų sugriežtinimo. Tuo tarpu daugumai krikščionių demokratų ir konservatorių tas tekstas šuo požiūriu pasirodė „per kietas“. Todėl rezoliucija, deja, ir nesusilaukė palaikymo.

Kartu su kitais Lietuvoje išrinktais europarlamentarais teikiau pataisas, kurios nurodo Europos Komisijai daryti viską, kad šalia Lietuvos ketinamos statyti AE atitiktų griežčiausius aplinkosaugos standartus. Žlugus minimai rezoliucijai, gegužės plenarinėje sesijoje inicijuosime žodinį klausimą EK bei debatus šia tema.

Trečiadienį rezoliucijoje dėl Europos politinių partijų pasiūlėme joms suteikti europinį teisinį statusą, leisti jas gausiau remti, suteikti teisę dalyvauti su ES susijusių referendumų kampanijose. Šiuo metu europinės politinės partijos, vienijančios panašios pakraipos partijas iš atskirų Sąjungos šalių, yra įregistruotos keliose ES šalių kaip nevyriausybinės organizacijos. Parlamentas ragina suteikti joms teisinį statusą Sąjungos lygmeniu, remiantis ES teise. EP remia europines politines partijas iš savo biudžeto. Šiuo metu 15 proc. tam skirto biudžeto paskirstoma visoms europinėms politinėms partijoms po lygiai, o 85 proc. lėšų suteikiama tik partijoms, turinčioms bent vieną EP narį, proporcingai išrinktų europarlamentarų skaičiui. Pasiūlėme visą paramą paskirstyti tik toms partijoms, kurios turi bent vieną išrinktą europarlamentarą, taip pat padidinti EP lėšomis finansuojamų partijos išlaidų dalį nuo dabartinių 85 iki 90 proc.

Trečiadienį taip pat balsavau už rekomendaciją leisti Ukrainai dalyvauti dabartinėse ir ateityje sukurtose ES programose, pavyzdžiui, tokiose srityse kaip verslumas, energetika, technologijos, komunikacijos. Šis susitarimas pagreitins Ukrainos viešojo administravimo reformas, įvairių šalies ūkio sričių priartinimą prie ES teisės, standartų bei geros praktikos pavyzdžių. Ukraina mainais į jos finansinį indėlį programose turės teisę stebėtojo statusu dalyvauti ES programų koordinaciniuose komitetuose. Į ukrainiečių siūlomas programų iniciatyvas bus atsižvelgiama taip pat, kaip ir į ES valstybių.

Ketvirtadienį EP priėmė rezoliucijas, skirtas Rytų Europai ir Pietų Kaukazui, bei Šiaurės Afrikos bei Artimųjų Rytų šalims. Pastarojoje teigiama, kad įvykiai Šiaurės Afrikoje parodė, jog santykiuose su kaimyninėmis šalimis ES skirdavo per mažai dėmesio žmogaus teisėms ir pilietinei visuomenei. Raginome persvarstyti ES kaimynystės politiką šių šalių atžvilgiu, skirti jai daugiau lėšų ir aktyviau remti kaimyninių valstybių pilietinę visuomenę. Pablogėjus žmogaus teisių padėčiai tam tikroje šalyje, siūloma apsvarstyti galimybę suspenduoti esamus ES susitarimus su ja. EP siūlo suskirstyti Rytų Europos ir Pietų Kaukazo šalis pagal jų europinę perspektyvą – atskirti potencialias narystės kandidates nuo kitų. Baltarusijos atžvilgiu raginama tęsti režimo nepripažinimo politiką, o kartu ir toliau remti pilietinę visuomenę ir opozicinę žiniasklaidą, taip pat rasti būdų sumažinti Šengeno vizos kainą baltarusiams.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje EP griežtai pasmerkė saugumo pajėgų smurtą prieš taikius demonstrantus Bahreine, Sirijoje ir Jemene. Parėmėme teisėtus šių šalių gyventojų demokratinius siekius ir paraginome nedelsiant paleisti visus politinius kalinius, taip pat sulaikytus žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir taikius demonstrantus. Priminėme, kad ES gali naudoti daug priemonių siekdama atgrasyti nuo tokios veiklos, pavyzdžiui, įšaldyti lėšas, uždrausti įvažiuoti ir kita. Vis dėlto jie pažymi, kad tokios sankcijos „niekuomet neturėtų kenkti visai visuomenei“, o tik už represijas atsakingiems asmenims.

Šią savaitę Aplinkosaugos komitete balsuosime dėl genetiškai modifikuotų organizmų pranešimo, kurio šešėliniu pranešėjų aš esu paskirtas nuo socialistų frakcijos. Spręsime, ar leisti ES valstybėms drausti GMO auginimą.