Savaitės darbų apžvalga

Pranešėjai euro stabilumo mechanizmo klausimu Roberto Gualtieri ir Elmar Brok

Pirmadienį ir antradienį vyko EP parlamentinio bendradarbiavimo su Rusija delegacijos posėdis. Šįkart buvo daug dėmesio skirta Viduržemio jūros regionui, ypač situacijai Libijoje. Įdomu, kad pirmą mūsų diskusijų dieną Rusijos delegacijos nariai daugiau gynė karingesnę savo šalies poziciją, kaip ją buvo suformulavęs premjeras V. Putinas. O antrąją jau perėjo prie švelnesnės prezidento D. Medvedevo interpretacijos. Kalbėjomės ir dėl padėties Juodosios jūros regione, kur neišvengiamai iškilo santykių su Gruzija klausimas. Rusijos delegacijos vadovas, Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas A. Klimovas patvirtino Rusijos poziciją: esame pasiruošę kalbėtis su Gruzijos valdžia įvairiais lygiais, bet ne prezidentiniu.

Abi pusės sutiko, kad ES ir Rusijos dialoge daugiau sutarimo, negu nesutarimo. Antra vertus, visiškai aišku, kad visiško pozicijų sutapimo niekad nebus. Kolegos iš Rusijos papasakojo apie rinkimų į Rusijos Dūmą sistemos pakeitimus: septynių procentų barjeras partijoms nuleistas iki penkių procentų. Tačiau peršokę šį žemesnį barjerą turės, kaip supratome, tik vieną atstovą Dūmoje, kuris, savo ruožtu, naudosis visai frakcijai suteikiamomis teisėmis. Iš neoficialių pokalbių su deputatais ir lydinčiais asmenimis girdėjau vieningą neigiamą nuomonę dėl antrojo M. Chodorkovskio teismo ir dar vienos bausmės. Kai kurie Rusijos atstovai sakė, kad kaip gryno oro reikia tikros opozicijos sustiprėjimo, kadangi per didelis "Vieningosios Rusijos" įsigalėjimas silpnina demokratiją ir pačią valstybę. Sakyta, kad "Teisingoji Rusija", sukurta pagal Kremliaus planus, ieškodama socialdemokratinės tapatybės tampa vis savarankiškesnė, populiaresnė partija, ne juokais konfrontuojančia su "Vieningąja Rusija".

Trečiadienį dalyvavau filmo "Chodorkovskis: kaip Rusijos turtingiausias žmogus tapo šalies žinomiausiu kaliniu" peržiūroje. Prieš penkerius metus kartu su tuometiniu Dūmos deputatu Anatolijumi Jermolinu Europos Parlamente taip pat organizavau filmo apie Michailą Chodarkovskį pristatymą. "Reakcija" - toks buvo daugiaprasmiškas to filmo pavadinimas. Tuomet buvo tikėtasi, kad po rinkimų Rusijoje 2008 metais naujasis prezidentas nepanorės tempti paskui save politinio kalinio Chodorkovskio šleifo ir išlaisvins jį praėjus daugiau kaip pusei įkalinimo laiko. Šios viltys nepasiteisino. M.Chodorkovskiui buvo sukurpta nauja byla. Laikausi nuomonės, kad demokratinių šalių visuomenės dėmesys šiam kaliniui neturi silpnėti. Tai ir M.Chodorkovskio saugumo garantija - juk kolonijoje buvo pasikėsinimų prieš jį.

Trečiadienį ir ketvirtadienį vyko mini plenarinė sesija. Joje šįkart daug dėmesio skirta Artimiesiems Rytams, padėčiai Japonijoje.  Trečiadienį vykusiose diskusijose dėl Japonijos išreiškėme užuojautą gamtinės stichijos aukoms, įvertinome katastrofos padarinius ir raginome Europos šalis apmąstyti energijos gamybos alternatyvas. „Turime mažinti priklausomybę nuo branduolinės energijos. Mes skolinamės iš ateities“, –  toliaregiškos politikos ragino laikytis mano kolegė, socialdemokratė iš Švedijos Marita Ulvskog.

Aiškinamajame rašte dėl Japonijos rezoliucijos balsavimo rašiau, kad ši šalis mūsų akyse patyrė klaikias katastrofas, kokių visumoje nematė jokia kita šalis. Žemės drebėjimas, cunamis, atominės jėgainės avarija - kiekviena šių nelaimių atskirai būtų didelis išbandymas, o visos kartu jos neišmatuojamu svoriu užgula šalies, jos piliečių pečius. Užgesinus vis dar rusenantį Fukušimos AE židinį reikės atsakyti į nemažą klausimų - ar kai kurių nelaimių nebuvo galima išvengti, kokius saugumo patobulinimus turėtų atlikti kitos AE, kad gamtinės stichijos nesukeltų branduolinių avarijų? Visos atominę energiją naudojančios šalys turėtų patikrinti savo AE saugumą. O galvojančios apie naujų jėgainių statybą privalėtų geriau išnagrinėti jų keliamus pavojus. Tačiau šiuo metu ES svarbiausia parodyti solidarumą su paprastais Japonijos žmonėmis. Todėl rezoliucija dėl situacijos Japonijoje labai reikalinga. Turime suteikti visą reikiamą humanitarinę, techninę ir finansinę pagalbą, kuri padėtų žmonėms išgyventi dabar, o ateityje kuo greičiau atstatyti nuniokotus regionus.

Trečiadienį EP buvo surengtas seminaras "Branduolinis saugumas ir branduolinė politika po Fukušimos". Seminare dalyvavęs atominės energetikos inžinierius Džonas Laržas teigė, kad Japonijos nelaimė yra vienas iš brangiausių branduolinių nelaimingų atsitikimų žmonijos istorijoje. Vien elektrinės teritorijos valymo darbams gali prireikti 40-50 milijardų eurų. Eksperto nuomone pagrindinė Fukušimos avarijos likvidavimo klaida buvo "priimtinos rizikos" koncepcija. Pagal dabartines taisykles, jeigu rizika yra maža, tuomet pagrindo ruoštis rizikos prevencijai nėra. "Tai tas pats kaip negalvoti apie gelbėjimo valčių reikalingumą dideliems laivams, jeigu tikimybė susidurti su ledkalniu yra labai maža", - sakė jis. Seminare taip pat dalyvavęs Černobylio AE vyresnysis inžinierius Jurijus Andrejevas teigė, kad Černobylio avarija į aplinką išmetė 1000 kartų daugiau radioaktyvių dalelių nei iki šiol japoniška avarija, tačiau pastaroji dar nesibaigė ir nėra aišku, kada pagaliau bus suvaldytas procesas. Jis taip pat priminė kritiką tuometinės TSRS valdžios vykdomai avarijos likvidavimo politikai. J.Andrejevo nuomone, net 90 proc. specialistų, atvežtų likviduoti avarijos pasekmes, neatliko jokio naudingo darbo ir be reikalo gavo dideles radiacijos dozes.  Seminare kalbėjęs energetikos komisaras G. Otingeris pripažino, kad ES šalys turi peržiūrėti savo teritorijoje esančių atominių jėgainių saugumą, bet jo nuomone atominė energija mums bus reikalinga tiek artimoje ir vidutinėje, tiek ir tolimoje ateityje.

Ketvirtadienį balsavome dėl to, ar darbuotojai iš ES nepriklausančių šalių turėtų turėti tokias pačias įsidarbinimo, darbo užmokesčio ir laiko, atostogų, sveikatos bei kitas socialines garantijas kaip ir ES piliečiai. Liaudies partijų frakcija nulėmė tai, kad priimta direktyva neįpareigos valstybių įdarbinti užsieniečių – jos pačios ir toliau galės spręsti, kokiam skaičiui užsieniečių iš ES nepriklausančių šalių jos leis įsidarbinti. Svarstomas dokumentas neapims ilgalaikio gyventojo statusą turinčių užsieniečių, laikinai atsiųstų užsienio įmonių darbuotojų, sezoninių darbuotojų bei pabėgėlių – šių asmenų socialines teises reglamentuoja kiti esami arba siūlomi ES teisės aktai.

Ketvirtadienį taip pat balsavome dėl ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykių. Europos Parlamentas nuolat, dar iki demokratijos bangos proveržio arabų šalyse ragino Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybes pagerinti demokratijos, teisės viršenybės, žmogaus teisių ir laisvių būklę. Mūsų socialdemokratų frakcija ypač akcentavo socialinės politikos reformų būtinybę, daugiau laisvių profsąjungoms užtikrinimą. Griežtai pasisakėme prieš mirties bausmių vykdymą ir moterų teisių pamynimą. Balsuodamas už šį pranešimą parėmiau demonstracijas už demokratiją ir žmogaus teises Bahreine ir pasmerkiau vyriausybės smurto reakciją. Remiu pranešėjo raginimus perteikti ES valstybių patirtį Persijos įlankos valstybėms diegiant atsinaujinančių energijos šaltinių išgavimo technologijas. Taip pat pasisakau už derybų dėl laisvos prekybos susitarimo tarp ES ir Persijos įlankos valstybių paspartinimą. Šių dviejų regionų bendradarbiavimo potencialas ryškus ne tik ekonomikos srityje, bet ir  tarptautinio saugumo, kovos su terorizmu, diplomatinio tarpininkavimo Artimųjų Rytų konflikte, kultūrų dialogo ir pasaulio ekonomikos valdymo klausimais.

                      Ketvirtadienį EP žaliųjų frakcija suorganizavo susitikimą su vieno JAV prezidentą B.Obamą konsultuojančio tarptautinės politikos studijų centro specialistu Samueliu Čerapu. Susitikimo tema buvo Gruzijos ir Rusijos konfliktas dėl separatistinių Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų. Politologas pateikė pasiūlymus, kaip ES galėtų pabandyti išjudinti iš mirties taško šį įšalusį konfliktą: įsteigti naują ES misiją humanitariniams tikslams separatistiniuose regionuose, specialusis ES pasiuntinys šiam konfliktui spręsti turėtų užimti aukštą poziciją ES Išorės veiksmų tarnyboje, jo veikla turėtų būti labiau matoma. Svečias pabrėžė, kad šiuo metu atrodo, kad nei Gruzija, nei Rusija nėra suinteresuotos progresu susidariusioje situacijoje. Konflikto sprendimas užtruks ilgiau nei manyta, tačiau ES gali daryti įtaką Maskvos pozicijai dėl separatistinių regionų derybose dėl ES-Rusijos bevizio režimo. Pasak S.Čerapo, potencialiausi pabėgėliai į ES valstybes įvedus bevizį režimą būtų Gruzijos separatistinių regionų gyventojai, gavę rusiškus pasus. Siekdamas išvengti šių pabėgėlių derybose su Maskva, Briuselis gali kelti reikalavimą greičiau spręsti Rusijos-Gruzijos konfliktą.

                      Šią savaitę dalyvausiu Socialistų frakcijos išvykstamajame posėdyje Atėnuose. Posėdžio tema: "Europos ekonominio ir socialinio valdymo perkrovimas". Posėdyje pranešimą skaitys Graikijos finansų ministras. Taip pat ketiname susitikti su Graikijos premjeru, kitais ministrais, Atėnų meru. Susipažinsime su regioninės, žemės ūkio ir migracijos politikos problemomis.