 Europos Sąjunga – tai dinamiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas. |      |
Europos Sąjunga – tai dinamiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas. | |
Europos Parlamento nario Justo Paleckio biuras Vilniuje: Pylimo g. 12-10, 01118 Vilnius
Zigmantas Balčytis
| Ar blogas yra geras? – RašykiteBLOGIAUSIAS SCENARIJUS UKRAINAI IR EUROPAI: SIENŲ IŠJUDINIMAS (2014 02 10)
Prieš porą mėnesių rašiau tinklaraštyje: gerų variantų, jeigu svarstytume Ukrainos ateitį, neįžiūriu. Dabar patvirtinčiau tą patį. Pesimizmo ir susirūpinimo tik padaugėjo. Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje, Ukrainos prezidento atsisakymas pasirašyti Asociacijos sutartį su ES sukvietė į Maidaną tūkstančius taikių demonstrantų. Tačiau nuo to momento laikas dirba ne dialogo, ne susitarimo, ne Ukrainos naudai. Prezidentas V. Janukovyčius ir visa valdžia neįvertino protestuotojų ryžto, pasikliovė jėga, sausio 16 dienos įstatymu dėl demonstracijų apribojimų įpylė dar daugiau benzino į ugnį. Opozicija irgi prarado laiką ir galimybes, nesugebėjusi susitarti tarpusavyje, pasiūlyti vieningą programą. Iniciatyvą vis ryškiau pasiglemžia radikalieji protestuotojai, nacionalistai. Dėvintys šalmus ir kariškai pasitempę, daugelis pasidabinę nacistinę simboliką primenančiais ženklais, svaidosi karingais šūkiais: „Garbė didvyriams – mirtis priešams!“. Maidano centre iškilo S. Banderos portretas. Radikalai ne tiek suinteresuoti suartėjimu su ES, kiek priešiškumo Rusijai kurstymu. Neramu ir kitiems Ukrainos kaimynams. Kai Europos Parlamente svarstėme padėtį Ukrainoje, kolegos iš Lenkijos kalbėjo apie grėsmingą „Svobodos“ (Laisvės) partijos nacionalizmą. Televizijos ekranuose vėl ir vėl mirga dūmuose paskendusių barikadų ir susirėmimų vaizdai Kijevo centre. Nemaža europiečių, ypač senosiose ES šalyse, gėrisi ukrainiečių ryžtu žūtbūt prasiveržti į išsvajotąją Europos Sąjungą. O štai valstybėse į Rytus ir į Šiaurę nuo Ukrainos valdantiesiems neramu dėl pavojingo „užkrato“ – o kas, jei protesto demonstracijos išsilies ir į tų šalių didmiesčių aikštes ir gatves? Antra vertus, daug kas tenai pagalvoja: o ar mums reikia tokio chaoso, kas srėbs visą tą niokojimo ir griovimo košę? Europos Sąjunga mėgina gesinti konfrontacijos gaisrus. Parlamentinė opozicija ne be Briuselio įtakos pagaliau sugebėjo susitarti dėl pagrindinių reikalavimų: paskelbti visuotinę amnestiją, grąžinti 2004 metų Konstituciją, apribojančią prezidento galias, surengti laisvus rinkimus. Valdžia irgi padarė nuolaidų, atšaukdama sausio 16-osios įstatymą, atstatydindama vyriausybę, priimdama įstatymą dėl dalinės amnestijos. Gali būti atvertas kelias nacionalinės vienybės arba technokratų vyriausybei, naujiems rinkimams. Bet ar tai išsigelbėjimas? Jeigu į prezidento, premjero, ministrų krėslus ten susėstų gabiausi, tyriausi žmonės (žinoma, tai tik svajonės), net ir jie nesugebėtų išvesti šalies iš krizės. Nes Ukraina - norom ar nenorom - įstumta į beviltišką situaciją: suartėti su ES, nusigręžiant nuo Rusijos, arba atvirkščiai. Toji šalis dėl jos specifikos gali būti stipri tik stovėdama ant abiejų, Rytų ir Vakarų, kojų. Vienakojė Ukraina vis labiau panašėtų į žlungančią valstybę su dūstančia ekonomika, dar labiau skurstančiais, viskuo nusivylusiais žmonėmis. Stovinti viena koja Ukraina, ko gero, vis labiau svyruotų, kristų ir ... subyrėtų. Reikšmingi užsienio politikai yra pareiškę: Ukraina - dirbtinai sukurta šalis. Situacijai panašėjant į pilietinį karą valstybės skilimas į dvi, tris, ar net daugiau dalių iš teorinės galimybės pereina į apčiuopiamesnę. Pasibaigus šaltajam karui visos Europos šalys įsipareigojo laikytis 1975 Helsinkio akto irnekeisti tuo metu egzistavusių sienų. Deja, „Pandoros skrynia“ buvo atidaryta Kosovo nepriklausomybės paskelbimu. Po Rusijos-Gruzijos karo atsakas –Abchazijos, Pietų Osetijos nepriklausomybė. Ant slenksčio Padniestrės nepriklausomybė. Rumunijos Prezidentas vis garsiau šneka apie Moldovos įsiliejimą į Rumunijos valstybę. Didžiulė įtampa dėl sienų Vengrijos ir aplinkinių valstybių santykiuose. Nors „Balkanų katilas“ ES dėka aprimo, jis vis dar kunkuliuoja. Tokioje situacijoje didžiausios Europos valstybės fragmentacija, galimas dalykas, sukeltų domino efektą. Jeigu sutartys būtų pamintos, jeigu sienos Europoje būtų išjudintos ir žymimos kitaip, didžiulio kraujo praliejimo ir aukų nepavyktų išvengti. Paplitus tokioms negandoms, daugelis valstybių, ypač naujai atkurtų, jaustųsi labai pažeidžiamos. Ne išimtis ir Lietuva. Nesinorėtų baigti apokaliptiniais vaizdais. Europos Sąjunga, kaip rodo praėjusio trečiadienio debatai EP Strasbūre ir pranešimai iš ES šalių sostinių, vis garsiau kalba apie dialogo su Rusija dėl Ukrainos ir kitų bendros kaimynystės valstybių intensyvinimą. Su viena sąlyga – tų valstybių ateitis turi būti sprendžiama ne Maskvoje ar Briuselyje, tuo labiau ne Vašingtone, o pačiose šalyse, laisva piliečių valia. Tragiški įvykiai Ukrainoje turėtų priversti Europos Sąjungą žengti konkrečius žingsnius dėl narystės perspektyvos šiai šaliai suteikimo. Apie tai pirmą kartą trečiadienį Europos Parlamente prabilo EK komisaras Š. Fiulė. Bet ar atsilieps didžiųjų Europos valstybių sostinės?
Jūsų komentaras:
|
