 Europos Sąjunga – tai dinamiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas. |      |
Europos Sąjunga – tai dinamiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas. | |
Europos Parlamento nario Justo Paleckio biuras Vilniuje: Pylimo g. 12-10, 01118 Vilnius
Zigmantas Balčytis
| Ar blogas yra geras? – RašykiteAKMENUKAS POLITOLOGŲ DARŽAN (2014 01 20)
Mūsų politologai, kaip ir bankų analitikai, grakščiai sklando virš nuodėmingos žemės, laidydami į visus kritikos strėles, o patys išlikdami joms nepasiekiami. Ir vis dėlto šį kartą išdrįsiu mesti akmenuką į politikos mokslų žinovų bei apžvalgininkų daržą. Jau daug skaitėme ir girdėjome komentarų: mūsų laukia nykūs, nuobodūs, nereikšmingi Europos Parlamento rinkimai. Žinoma, galima ir reikia turėti įvairias nuomones, triuškinti ir kritikuoti, kai tam yra pagrindas. Bet politologai, regis, savo komentaruose privalėtų pirmiausia iškelti tai, kas tuose EP rinkimuose naujo, svarbaus žmonėms. Ir tik „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Plečkaitis, kiek man teko pastebėti, pakomentavo tai, ką jau porą mėnesių išskiria Vokietijos ir Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Lenkijos žiniasklaida. Juk šį kartą kova vyks ne tik tarp partijų ir atskirų kandidatų nacionalinėse valstybėse. Tenka pasikartoti: Europos Parlamento rinkimuose konkuruos ir bendraeuropinės partijos. Toji, kuri surinks daugiausiai balsų, įgaus teisę kelti savo kandidatą į Europos Komisijos pirmininko postą. Panašiai kaip mūsų Seimo rinkimuose – daugiausiai vietų Seime laimėjusi partija siūlo kandidatą į Ministrus Pirmininkus. Premjeras Vilniuje, kaip ir Europos Komisijos pirmininkas Briuselyje, yra, ko gero, svarbiausi asmenys atitinkamai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje - ne pagal protokolą, o pagal realias galias. Prieš penkerius metus įsteigtas „karališkas“ arba „prezidentinis“ Europos Tarybos pirmininko postas. Jis atiteko belgui Hermanui van Rompėjui, kuris per tą laiką vis dėlto liko portugalo Žoze Manuelio Barozo, EK pirmininko, šešėlyje. Kiti du svarbūs, bet ne pagrindiniai Europos Sąjungos sąrangos postai: tai Europos Parlamento pirmininko ir pirmojo EK pirmininko pavaduotojo, vyriausiojo įgaliotinio užsienio ir saugumo politikai. Martinas Šulcas per dvejus metus įrodė, kad Europos Parlamento pirmininkas gali būti labai aktyvus ir matomas, tačiau šis postas neprilygsta dvejiems anksčiau minėtiems. Britė baronienė Katrin Ašton, užėmusi irgi tik prieš penkerius metus įsteigtą vyriausiosios įgaliotinės užsienio ir saugumo politikai postą, atsiskleidė kaip nuoširdi ir geranoriška politikė, tačiau jai pritrūko patyrimo, aštrumo. Taigi, pagrindinė konkurencija vyks dėl vadovavimo Europos Komisijai. Kaip jau rašiau, socialdemokratų ir socialistų kandidatas - senokai žinomas. Juo tapo vokietis Martinas Šulcas. Dešinieji – krikščionys demokratai bei konservatoriai – niekaip nesugeba susitarti, kas geriausiai galėtų atstovauti jų interesams. Ko gero, pagrindiniu pretendentu lieka buvęs Liuksemburgo ministras pirmininkas Žanas Klodas Junkeras – kaip ir Martinas Šulcas, gilesnės ES integracijos šalininkas, patyręs ir populiarus politikas. Savo ambicijų siekti šio posto neslepia jaunesni politikai - Airijos premjeras Enda Kenis bei Suomijos premjeras Jyrki Katainenas. O štai tarp liberalų išryškėjo du kandidatai – EP frakcijos pirmininkas, buvęs Belgijos premjeras Guy Ferhofštatas ir EK komisaras suomis Oli Renas. Kai dešinieji susitars ką kelti, bus organizuoti debatai tarp pagrindinių europinių partijų kandidatų. Juos numato transliuoti visų 28 ES šalių televizijos. Tie debatai, kur kiekvienas pateiks savo partijos programas ir argumentus, turėtų būti įdomūs ir svarbūs. Kai kas pasvajoja, kad į EK pirmininkus galėtų pretenduoti Baltijos šalių, sėkmingai suvaldžiusių krizę, atstovai (ko gero, didelė dalis Lietuvos ir Latvijos gyventojų siūlytų dėti į kabutes - „sėkmingai suvaldžiusių“). Kiek teko girdėti Briuselyje ir Strasbūre, nei Valdis Dombrovskis, nei Dalia Grybauskaitė ar tuo labiau Andrius Kubilius, kalbant apie kandidatavimą, rimčiau nesvarstomi. Antra vertus, tam tikra pusiausvyra tarp partijų, lyčių, mažųjų ir didžiųjų, Šiaurės ir Pietų valstybių turėtų būti išlaikyta. Šiuo metu du pagrindinius minėtus postus turi dešiniųjų partijų atstovai, likusius du – kairiųjų. Dabar „ketveriukėje“ viena moteris, ateityje turėtų būti ne mažiau. Kol kas du politikai atstovauja nedidelėms valstybėms, kiti du – stambioms. Socialdemokratų atstovas, kaip prognozuojama, šį kartą gaus vieną iš pagrindinių postų. Ir vėl sugrįžtam, nuo ko pradėjom – labai daug kas priklausys nuo Europos Parlamento rinkimų rezultatų. Kaip ir nuo 28 ES valstybių vyriausybių požiūrių, kurių daugumoje vyrauja socialdemokratai ir socialistai. Daug kas pasakys – o man koks skirtumas? Skirtumas yra, ir jis didelis. Dešinieji, būdami prie Europos laivo vairo, nesugebėjo numatyti ir sušvelninti krizės smūgio, sėkmingai iš jos išsikapstyti. Kairieji siūlo to laivo kursą keisti. Tai svarbu kiekvienam europiečiui. Apie šiuos dalykus tikiuosi pasvarstyti po savaitės. Jūsų komentaras:
|
