• Asmeninė informacija
• Savaitės darbų apžvalga
• Darbas Europos Parlamente
• Darbas Lietuvoje
• POLITIKAS MANO AKIMIS
• Analitinio-publicistinio rašinio konkursas
• PADĖKIME ŽEMEI - PADĖKIME SAU!
• Žiniasklaida
• Žurnalas „Gairės“
• Kairioji vaivorykštė
• Europos socialistų naujienos
• Dokumentai ir nuorodos
• Laiškai ir komentarai
• Galerija
• Įdomybės

Nuotraukų galerija

Video galerija

Ar blogas yra geras? – Rašykite

EURAS LATVIJOJE IR/AR LIETUVOJE?  (2014 01 13)

Latvijos parduotuvėje pirmosiomis euro įvedimo dienomis.

          - Tai kas čia dabar bus?! Mano ir vyro pensiją sudėjus gauname pusantro tūkstančio, o įvedus eurą beliks vargani keturi šimtai. Kaip mes išgyvensim? – virkavo gera mano pažįstama, kai prašnekome apie euro įvedimą.

          Mėginau aiškinti, kad katastrofos nebus, nes po euro įvedimo iš esmės niekas nepasikeis. Už gaunamą pensiją, algą, kitas išmokas bus galima nusipirkti tiek pat maisto, įsigyti tiek pat prekių, paslaugų, kiek ir dabar. Pasikeis tik pensijų, algų bei kainų išraiška skaičiais. Lietuvoje, optiškai žiūrint, išmokos sumažės, bet tiek pat (3,4 karto) sumažės ir kainos. O štai Latvijoje atvirkščiai: ten optiškai padidėjo pensijos, algos bei kitos išmokos ir tiek pat padidėjo kainos, nes vienas latas keičiamas į 0,70 euro.

          Praėjus kelioms dienoms po to pokalbio panašius nuogąstavimus dėl Lietuvos žmonių nuskurdimo įvedus eurą išreiškė viena iš iškiliųjų valstybės politinių figūrų. Belieka tik stebėtis. Jau 18-oje Europos Sąjungos valstybių buvo įvestas euras ir neteko girdėti, kad koks nors žymesnis tų šalių politikas būtų pareiškęs tokią nuomonę, pagrįstą gandais ir naiviais paskaičiavimais.

          Apie latvius prašnekau neatsitiktinai. Prieš pat naujuosius metus lankiausi Rygoje, kalbėjausi apie euro įvedimą su žmonėmis gatvėje, su žurnalistais, ekspertais, politikais.

          Finansų ministerijos euro įvedimo biuro vadovė Arina Andreičika mane tikino, kad Latvijos vyriausybė ir jos institucijos padirbėjo gerai. Esą pradžioje būta daug skeptiškumo ir nepasitikėjimo, o dabar palankiai ir priešiškai nusiteikusių euro atžvilgiu žmonių skaičius jau beveik susilyginęs. 80 proc. piliečių susipažinę su praktiniais naujos valiutos įvedimo aspektais. Ne veltui buvo suruošta 50 seminarų įvairiose Latvijos vietovėse, plačiai diskutuota žiniasklaidoje.

          Kaip rodo apklausos Latvijoje, euro labiausiai nenori marga kompanija: rusakalbiai, nacionalistai ir, žinoma, pensininkai. Gegužę susiformavo „Judėjimas prieš eurą“. Jame daugiausiai reiškėsi akademinių sluoksnių atstovai, kai kurie verslininkai, reikalavę referendumo.

          Išlaidos dėl euro įvedimo (pakeitimai bankomatuose, pašto skyriuose ir panašiai) padengiamos iš ES struktūrinių fondų. Daug pasimokyta iš kaimynų estų, kur euras jau prisijaukintas.

          Paklausiau Arinos: kokį patarimą ji duotų Lietuvai? „Kuo anksčiau pradėti informacinę kampaniją apie euro įvedimą, kuo greičiau priimti visus tam reikalingus įstatymus. Štai mūsų biurą įsteigėme dar kovo mėnesį, dirbome įtemptai, vertėmės per galvą, vos vos suspėjome atlikti visus reikalingus veiksmus“.

          „Latvijas Avize“ redakcijoje kolegos žurnalistai pasakojo, kad laikraščio pašte daugiau laiškų, skeptiškai vertinančių euro įvedimą. „Ir man labai gaila mūsų gražiojo lato, - sakė vyriausio redaktoriaus pavaduotojas Ivars Bušmanis. – Vadovaujantis emocijomis, aš irgi būčiau prieš euro įvedimą, tačiau, racionaliai pasvarstęs, pasisakau už.“

          Pokalbiai su žmonėmis gatvėje, troleibuse, taksi, viešbutyje irgi liudijo apie nerimą – dauguma bijo kainų šuolio, kai kas kartojo fantastiškus gandus apie atskirų prekių pabrangimą net keturis kartus. Taksi vairuotojas rėžė iš peties: euras bus geras tik tiems, kurie turi daug pinigų. Girdėjau ir kitokių nuomonių. Esą euras pritrauksiantis daugiau investicijų, šalis galėsianti skolintis palankesnėmis sąlygomis – nuo to geriau bus visiems.

          Latvijos Seimo deputatai pasakojo, kad didžiausia parlamente „Santarvės“ frakcija iki šiol abejoja: gal geriau būtų įvesti eurą po kelerių metų, kai nuslūgs krizės sukeltos bangos. Toji opozicinė frakcija, už kurią daugiausiai balsuoja rusakalbiai, kurią „latviškos“ partijos įtaria ypatingais ryšiais su Maskva, buvo skatinama skelbti referendumą – tam ji turi pakankamai balsų Seime. Tačiau teisininkų išvados, kad Latvija įsipareigojo žengti šį žingsnį stojimo į ES sutartyje, absoliučios daugumos ekonomistų, verslininkų pasisakymai už eurą paskatino „Santarvę“ nesigriebti populizmo. Referendumo ji nepareikalavo.

          Tik pora savaičių praėjo po tos kelionės į Latviją. Kaimynų palinkėjimai pasimokyti iš jų patyrimo ir kuo greičiau žengti estų ir latvių pramintu keliu, ko gero, gali tapti per ankstyvi.

          Jeigu Latvijos partijų dauguma atsilaikė prieš populistines viliones ir nutarė palaikyti arba bent netrukdyti euro įvedimui, tai Lietuvoje gali būti kitaip. Baigiantis dešimtiesiems mano darbo Europos Parlamente metams daryčiau išvadą: ir kolegų EP dauguma, ir Europos Komisija Lietuvos suklupimą kelyje į eurą vertintų kaip šalies ekonomikos ir finansų silpnumo požymį, atsilikimą nuo kaimynų. Kas dar blogiau - panašią išvadą padarytų kitų šalių verslininkai ir investuotojai, dirbantys Lietuvoje arba jau besidairantys į mūsų pusę. Tai būtų ne į naudą mūsų kraštui ir žmonėms.