Naujienos

EP pirmininkas Martinas Šulcas ir Italijos prezidentas Džordžio Napolitanas Europos Parlamente Strasbūre 

     Praėjusią savaitę dirbome Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre. Antradienį plenariniame posėdyje kalbą sakė kairiųjų pažiūrų ilgiausiai Italijai vadovaujantis prezidentas Džordžio Napolitanas. Šis politikas išsiskiria tuo, kad yra vienintelis Vakarų valstybės prezidentas, kuris anksčiau buvo komunistas. Prezidentas kalbėjo apie pasitikėjimo ES projektu trūkumą. Nedarbo augimas, ypač jaunimo, pasak jo, privedė prie to, kad ES integracijos kelias tapo taip radikaliai kvestionuojamas. Griežto taupymo politika nebeveikia, būtina surasti būdų, kaip efektyviau skatinti ekonomiką. Prezidentas perspėjo dėl atsipalaidavimo: nepaisant atsigavimo ženklų krizė ES dar nesibaigė, sakė Dž. Napolitanas. „Reikia radikalių esminių pasikeitimų, turime tapti stipresniais, modernizuoti mokymo sistemas, investuoti į žinias, mokslo tyrimus, jaunimo ruošimui naujoms darbo rūšims. Tvarus užimtumas turi būti paremtas investicijomis ir iš privataus sektoriaus“, - sakė jis. Prezidentas atkreipė dėmesį taip pat ir į vis dažniau matomą riboto akiračio, godumo atmosferą ne tik ES visuomenėse, bet ir tarp valstybių vadovų. Europarlamentarai, pasak jo, gali prisidėti palaikydami ryšį su piliečiais, su nacionaliniais parlamentarais, juos suaktyvinti ir subrandinti progresyvų politinį matmenį ES integracijos procese.

     Trečiadienį plenariniame posėdyje diskutavome dėl situacijos Ukrainoje. Europarlamentarai pasveikino ES Užsienio reikalų įgaliotinę K.Ašton ir Plėtros komisaro Š.Fiulės siekį tarpininkauti Kijeve tarp valdžios ir opozicijos. ES turi kalbėtis su visais, kad būtų išvengta smurto. Deputatai pasipiktino žmogaus teisių pažeidimais Kijeve: protestuotojai grobiami ir kankinami, gydytojai negali laisvai operuoti nukentėjusių, o išoperuotieji iš karto išvaromi iš ligoninių. Socialdemokratų frakcijos pirmininkas Hanes Svoboda kalbėjo, kad ES niekada nesileis į „pinigų žaidimą“, kas daugiau pasiūlys Ukrainai - Rusija ar ES. ES negali stovėti šalia ir žiūrėti, kai šimtai tūstančių protestuoja. Jis paragino toliau siūlyti ES pagalbą, pasisakė už technokratinės vyriausybės sukūrimą. Pasak Hanes, Ukrainos Prezidentas V. Janukovyčius ne suvienijo, bet suskaldė valstybę, todėl reikia rinkimų ir konstitucijos pakeitimų. Socialdemokratas pabrėžė, kad nereikia skubėti su ES sankcijų įvedimu, jas reikia dar apsvarstyti. Turime kalbėti su Rusija, bet Rusija turi pripažinti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį integralumą. Socialdemokratas Liboras Roučekas kalbėjo, kad Ukraina yra giliai susiskaldžiusi valstybė - etniškai, kalbos pagrindu, taip pat ekonomiškai. Pasak jo, turi prasidėti efektyvus dialogas tarp valdžios, opozicijos, pilietinės visuomenės. Ukraina pati turi išspręsti įsisiūbavusį konfliktą, o ES turi stengtis padėti. Reikia dialogo dėl finansinės ir ekonominės pagalbos, nes neišsprendus ekonominių šalies sunkumų Ukraina gali pasinerti į pilietinį karą. Kiti socialdemokratai kalbėjo, kad Rusija nėra ES priešas, todėl reikia liautis ją kaltinti dėl įvykių Ukrainoje. Neteisinga reikalauti Maskvos nustoti kištis į Ukrainos vidaus reikalus ir tuo pat metu grasinti Kijevui ES sankcijomis. Daugelis deputatų išreiškė viltį, kad per Sočio olimpines žaidynes situacija Ukrainoje aprims. Plenariniame posėdyje kalbėjęs komisaras Š. Fiulė pabrėžė, kad Ukraina daug reformų pasiekė derybų metu dėl Asociacijos su ES susitarimo parengimo etape. Komisaras sakė, kad ne sankcijos, o bendradarbiavimas sprendžiant Ukrainos iššūkius labiausiai reikalingas šaliai šiuo metu. Kuo ilgiau tęsis krizė, tuo daugiau atsiras radikalizmo, ir situacija gali tapti nevaldoma, sakė jis. Pabaigoje, komisaras pabrėžė, kad nereikia vengti užsiminti Ukrainai apie galimą jos ES narystę ateityje.

     Trečiadienį plenarinėje diskutavome apie prieš savaitę vykusį ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje. Pasak europarlamentarų - tai neįprastas susitikimas ES – Rusijos santykiuose, trukęs tik 3 valandas. Rusija - sudėtingas strateginis ES partneris, tačiau, pasak deputatų, matome gaires, kurių turime siekti. Sveikintinas Prezidento V.Putino pasiūlymas tartis dėl naujos bendradarbiavimo sutarties bei dėl laisvos prekybos zonos nuo Lisabonos iki Vladivostoko. Tarp Briuselio ir Maskvos pirmiausia reikia pasiekti daugiau pasitikėjimo. Ketvirtadienį balsavau už paruoštą rezoliuciją šiuo klausimu. Joje pabrėžiama, jog Maskvos politinis ir ekonominis spaudimas bendroms ES – Rusijos kaimynėms yra nepriimtinas. 2012 m. Rusija įstojo į PPO, tačiau ji nevykdo visų savo įsipareigojimų. Kurdama Eurazijos muitų sąjungą Rusija priėmė daug protekcinių priemonių. Rezoliucijoje taip pat pabrėžiamos nemažėjančios spragos žmogaus teisių srityje. Rezoliucijai pateikiau pataisos pasiūlymą, kuris ragina skatinti ES ir Rusijos dialogą kultūros, jos paveldo ir istorijos baruose, taip pat skatinti studentų, mokytojų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų mainus ir mobilumą, siekiant palengvinti žmonių tarpusavio ryšius. Tai sukurtų matomą, apčiuopiamą bei tvarią partnerystę, kas ilgalaikėje perspektyvoje vestų į ES-Rusijos vertybių bendriją.