Naujienos

EP Žmogaus teisių pakomitetyje vyko diskusija dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje.

        Praėjusią savaitę Briuselyje dirbome komitetų posėdžiuose. Antradienį Užsienio reikalų komitete vyko diskusija dėl ES Rytų partnerystės politikos. Deputatai sunerimę dėl naujų eskalacijų, jėgos panaudojimo Kijeve. Tikimasi, kad pavyks surengti europarlamentarų delegacijos vizitą į Ukrainos sostinę šią savaitę. Deputatai taip pat apgailestavo, kad Euronesto parlamentinę asamblėją paliko Azerbaidžano delegacija. Posėdyje kalbėjęs socialdemokratas Knutas Flekenštainas pabrėžė, kad Rytų partnerystės valstybėms būtina pabrėžti ES narystės perspektyvą. Jis pažymėjo, kad ES nėra vienintelė alternatyva Rytų partnerystės valstybėms. „Turime užtikrinti, kad šios valstybės turėtų galimybę be prievartos laisvai apsispręsti, kuria linkme jos pasuks. Turime ieškoti būdų, kaip strategiškai įtraukti Rusiją į bendradarbiavimą su ES ir Rytų partnerystės valstybėmis“, - sakė jis. „Užšalusių“ konfliktų sprendimų delsimas, pasak kitų deputatų, yra nenaudingas ES. Jie paragino ES aktyviau ieškoti būdų, kaip judėti šių konfliktų sprendimo link.

        Trečiadienį europarlamentarai seminare diskutavo dėl cigarečių kontrabandos, kuri ES ir valstybių narių biudžetams kasmet kainuoja daugiau nei po 12 mlrd. eurų. Pakviesti pranešėjai iš Europolo, Jungtinės Karalystės Bato universiteto, tabako bendrovės „Imperial“ apgailestavo, kad nėra patikimų statistinių kontrabandos duomenų. Šiuo metu žinomi skaičiai (pateikiami šališkų tabako bendrovių užsakytų tyrimų) rodo, kad piką 1999-2000 metais pasiekusios kontrabandos mastai (6 milijardai cigarečių) 2012 metais sumažėjo (iki 3,8 milijardai). Tai patvirtina ir ženkliai kritęs kontrabandos sulaikymų skaičius. Profesorė iš Bato universiteto A. Gilmor pateikė faktus, liudijančius, kad didžiosios pasaulio tabako bendrovės (Philip Morris, Japan Tabacco, British American Tabacco, Imperial Tabacco) 13-oje ES valstybių pasipelno iš savo produkcijos pardavimų juodojoje rinkoje. Ji nurodė atvejį, kai Ukrainoje 2008 metais buvo pagaminta 30 milijonų perteklinių cigarečių, kurios buvo nukreiptos pardavimams juodojoje rinkoje ES valstybėse. Tabako kompanijoms svarbu dalyvauti prekyboje juodojoje rinkoje todėl, kad ištisas potencialių klientų segmentas (ypač jaunimas) negali sau leisti pirkti per brangių cigarečių parduotuvėse. Seminare dalyvavę ekspertai nustatė sritis, kuriose reikia papildomų priemonių: stiprinti tabako gaminių atsekamumo sistemą, užtikrinti jos įgyvendinimą, vykdyti tyrimus, bendradarbiaujant su kontrabandos kilmės ir tranzito šalimis, rengti informacines kampanijas, ugdančias gyventojų sąmoningumą ir raginančias nepirkti neteisėtų tabako gaminių, gilinti nacionalinių muitinių ir kitų susijusių ES ir tarptautinių institucijų ekspertines žinias ir bendradarbiavimo galimybes.

        Trečiadienį EP Žmogaus teisių pakomitetyje vyko diskusija dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje. Posėdyje dalyvavęs ES Išorės veiksmų tarnybos Rusijos skyriaus direktorius informavo apie šią savaitę vyksiantį ES-Rusijos viršūnių susitikimą. Jis sakė, kad ES ir toliau kels nepatogius Maskvai klausimus: politinį spaudimą Kijevui ir kitoms Rytų Partnerystės valstybėms nepasirašyti suartėjimo su ES sutarčių, daugėjančius prekybinius ginčus nepaisant Rusijos narystės Pasaulio Prekybos organizacijoje, vidaus politikos problemas – seriją žmogaus teises ir laisves ribojančių įstatymų. Pasak ES pareigūno, Rusijos atstovai paprastai tokiais atvejais rodo nenorą veltis į diskusijas, kaltina ES siekiu politizuoti klausimus neįsigilinus į situaciją, pateikia pretenzijas dėl, jų manymu, pažeidžiamų žmogaus teisių ES valstybėse.  Briuselis ir ateityje tęs situacijos Rusijoje stebėjimą ir kels Maskvai probleminius klausimus. Posėdyje dalyvavę Rusijos žmogaus teisių aktyvistai reiškė nuomonę, kad M.Chodorkovskio, „Pussy Riot“ narių ir „Greenpeace“ aktyvistų paleidimas dar neliudija didesnių poslinkių žmogaus teisių srityje Rusijoje. Pasak jų, tai buvo daroma dėl žiemos olimpinių žaidynių Sočyje. Aktyvistai kvietė pasinaudoti žaidynėmis tam, kad būtų iškelti į viešumą žmogaus teisių pažeidimai šalyje. Susitikime dalyvavę Rusijos diplomatai pabrėžė, kad 200 tūkstančių Rusijoje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms nebereikės paramos iš Vakarų - 2014 metais jos gaus 3 kartus didesnę Rusijos vyriausybės paramą – 3,2 milijardus rublių (23,6 mln. litų). Jie pažymėjo, kad vien žmogaus teises ginančios NVO gaus 0,5 milijardo rublių (3,7 mln. litų).