Naujienos

            Praėjusią savaitę Briuselyje Europos Parlamento komitetai. Trečiadienį Užsienio reikalų komitete vyko diskusija, kokie iššūkiai laukia ES santykiuose su kitomis pasaulio galybėmis šiais 2014-aisiais metais. Europarlamentarai kalbėjo, kad ES susiduria ne tik su vidaus, bet ir su pasaulinio masto iššūkiais – nuo klimato kaitos ir tarptautinės prekybos iki duomenų apsaugos ir kovos su terorizmu. Siekdama juos įveikti ji bendradarbiauja su svarbiausiomis tarptautinėmis partnerėmis, tarp jų – JAV, Rusija ir Kinija. Pasak deputatų, ES privalo tęsti savo kaip pasaulio galybės vaidmens stiprinimą tarptautinėje arenoje – tam reikia stiprios valstybių narių valios kalbėti vienu balsu. EP delegacijos ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komitete vadovas socialdemokratas Knutas Flekenštainas pažymėjo, kad ES negali susitaikyti su tuo, jog šalis, norinti būti jos strategine partnere, taiko politinį ir ekonominį spaudimą kitoms valstybėms, kurios linkusios glaudžiau bendradarbiauti su ES. Pastaruosius keletą mėnesių Rusija įvairiais būdais naudojosi politiniais ir ekonominiais svertais spausdama tokias ES Rytų partneres, kaip Armėnija, Ukraina ir Moldova. Pasak jo, reikia intensyviai dirbti su Rusija, siekti bendrų ilgalaikių tikslų ir drauge veiksmingai spręsti dabartines problemas. Santykiuose su JAV, pabrėžė europarlamentarai, pagrindiniai iššūkiai – tai pasitikėjimo atkūrimas po telefonų pasiklausymo skandalo, partnerystės stiprinimas dialogo ir naujų projektų, tokių kaip laisvosios prekybos sutartis, pagalba. Taip pat būtina nepamiršti bendrų vertybių, siekių ir kolektyvinės atsakomybės. EP delegacijos ryšiams su Kinija vadovas pažymėjo, kad Kinijos augimo modelyje pradeda matytis įtampos ženklų, todėl šalies vadovybė pabrėžia tolesnių reformų būtinybę. ES–Kinijos partnerystė yra būtina siekiant augimo abiejose pusėse. Stiprindamos tarpusavio ryšius jos turi žvelgti į ilgalaikę perspektyvą.

Bendrame Aplinkos apsaugos ir Pramonės komitetų posėdyje buvo balsuojama dėl „2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos“. Europos Parlamento nuotr.

            Ketvirtadienį bendrame Aplinkos apsaugos ir Pramonės komitetų posėdyje buvo balsuojama dėl  EP pozicijos dėl „2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos“. Komitetų nariai pritarė trims pagrindiniams tikslams – iki 40 proc. sumažinti šiltnamio dujų išlakas, iki 30 proc. padidinti atsinaujinančios energijos dalį bendrame energijos sunaudojime, bei 40 proc. padidinti energijos naudojimo efektyvumą. Šie tikslai šalims narėms būtų privalomi, o ne rekomendaciniai. Deputatai pabrėžė, kad perėjimas prie „žaliosios ekonomikos“ yra naudingas Europai, todėl mūsų regionas turėtų rodyti pavyzdį kitoms pasaulio šalims. Parlamento pozicija yra svarbus signalas Komisijai, kuri šiuo metu ruošia pasiūlymus dėl Europos energetikos strategijos po 2020 metų.

            Ketvirtadienį įvyko ES-Rusijos delegacijos susitikimas. Jo metu Europos išorės veiksmų tarnybos (IVT) atstovas pristatė santykių atmosferą prieš sausio 27-28 d. ES-Rusijos viršūnių susitikimą. Pasak svečio, teigiamai prasidėję 2013 metai antroje pusėje virto prekybos konfliktų metais. Rusijos priimtos prekybos varžymo priemonėmis buvo nukreiptos tiek prieš ES šalis (Lietuvos gamintojų pieno produkcija), tiek prieš šalis, pareiškusias norą artimesniam ekonominiam bendradarbiavimui su ES  - Moldovą ir Ukrainą.  Buvo tikimasi, kad po Rusijos įstojimas į Pasaulio Prekybos Organizaciją šių ekonominių konfliktų sumažės, tačiau jų tik padaugėjo. IVT atstovas minėjo, kad Rusija išlieka ES strategine partnere, su ja vykdomas nuolatinis dialogas. Tačiau, net ir palaikant glaudžius ryšius, konfliktų nepavyksta išvengti.

            Nuo metų pradžios iš Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai perėmė Graikija. Atėnų sprendimu, artimiausius pusę metų prioritetinėmis temomis taps finansinio stabilumo, ekonominio augimo ir užimtumo užtikrinimas. Sunkumai, su kuriais susiduriama šiose srityse, ypatingai slegia pačią Graikiją, kuri labiau nei kitos ES valstybės narės nukentėjo nuo ekonominio nuosmukio ir pernelyg didelės įsiskolinimų naštos, tačiau dabar pasirodo pirmi atsigavimo ženklai. Europarlamentarai kalbėjo, kad po užsitęsusios ekonominės krizės, pirmininkavimas ES – tai puiki galimybė Graikijai atkurti savo reputaciją tarptautiniu mastu. Pačiai Graikijai tai taps trapios valdančiosios koalicijos išbandymu.