Naujienos

Prie E. Dvurniko paveikslo, vaiduojančio sausio 13-tą Vilniuje, su dailininku, ambasadore L. Zakarevičiene ir kolege L. Geringer de Oedenberg

Praėjusią savaitę Strasbūre vyko paskutinė šiais metais Europos Parlamento plenarinė sesija. Antradienį aptarėme Vilniaus viršūnių susitikimo rezultatus ir klausimus dėl Rytų partnerystės, ypač santykių su Ukraina, ateities. Europos Komisijos narys, atsakingas už ES plėtrą ir kaimynystės politiką, Štefanas Fiulė apgailestavo, kad Ukraina nepasirašė asociacijos sutarties. Jis pažymėjo, kad įvykiai Ukrainoje įrodo, jog dauguma gyventojų priėmė sprendimą, kokia kryptimi turėtų toliau judėti Ukraina. Gyventojai savo veiksmais demonstruoja norą gyventi pagal Europos vertybes, naudotis savo teisėmis, asociacijos teise ir žodžio laisve. EK narys teigė, kad Rusijos spaudimas smerktinas, o Rytų partnerių nepriklausomybė ir suverenumas neturėtų nukentėti nuo geopolitinių žaidimų. Akcentuota, kad EK palaiko ryšį tiek su Ukrainos valdžios, tiek ir su opozicijos bei visuomenės atstovais. Raginama ieškoti nesmurtinių priemonių, siekti kompromisų, kad būtų užtikrintas spartus Ukrainos politinis ir ekonominis stabilizavimas. Komisaras patikino, kad ES yra pasiruošusi finansiškai paremti Ukrainoje įgyvendinamas reformas, modernizaciją bei tarpininkauti dėl paskolų iš Tarptautinio valiutos fondo padidinimo. ES siekia tęsti dialogą su Rusija ir paaiškinti, kad asociacijos susitarimas yra dvišalių santykių tarp ES ir Ukrainos klausimas, nekenkiantis Rusijai. Europarlamentaras socialdemokratas Liboras Roučekas padėkojo EK ir ES Tarybai pirmininkaujančiai Lietuvai už įdėtas pastangas ir sėkmingus Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus, pasiektus susitarimus ir gerą renginio organizavimą. Jis paragino ieškoti konkrečių veiksmų, kaip būtų galima pagelbėti Gruzijai, Moldovai ir kitoms Rytų partnerėms įgyvendinti europinius projektus, užtikrinti šių valstybių energetinę integraciją, palaikyti kontaktus su pilietinės visuomenės atstovais. Taip pat paraginta rasti būdų padėti Ukrainos gyventojams įgyvendinti jų aiškią valią siekti demokratinių Vakarų vertybių.

Antradienį pritarėme ES bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) reformai, kurioje įtvirtinti pagrindiniai EP siekiai - apriboti peržvejojimą ir uždrausti žvejams išmesti į jūrą nepageidaujamą laimikį. Kartu pakeistos ir žuvies produktų žymėjimo taisyklės, leisiančios geriau informuoti vartotojus, kur ir kaip buvo sugauta žuvis. Naujosios taisyklės įsigalios nuo 2014 m. "Ši reforma išspręs didžiausią ES bendrosios žuvininkystės politikos problemą - peržvejojimą. ES Taryba, derėdamasi dėl žvejybos kvotų, turės galvoti apie tvarumą", - pažymėjo EP pranešėja socialdemorkatė Ulrikė Rodust. Žvejai turės laikytis "didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principo", t.y. sužvejoti tik tiek tam tikros rūšies žuvų, kiek jų per metus atsinaujina. Šis principas bus taikomas ir ES laivams, kurie žvejoja trečiųjų šalių vandenyse. EP narių įsitikinimu, tokia praktika padės atkurti sumažėjusius žuvų išteklius. Beveik ketvirtadalis ES sugaunamo laimikio yra išmetama dėl netinkamo dydžio ar rūšies. Dauguma tokių žuvų miršta. Siekdami sustabdyti tokią neigiamą praktiką, europarlamentarai užtikrino, kad nuo 2015 m. palaipsniui bus reikalaujama 95 proc. sugauto laimikio iškrauti uostuose. Skirtingoms žuvų rūšims ši prievolė įsigalios skirtingu metu, pvz., Baltijos jūros lašišoms - vėliausiai nuo 2015 m., o visai žvejybai Baltijos jūroje - vėliausiai nuo 2017 m. Netinkamo dydžio ar rūšies laimikio nebus leidžiama naudoti maistui.

Trečiadienį pritarėme Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) veiklos tęstinumui 2014-2020 metais. Tai leis toliau teikti ES paramą atleistų darbuotojų perkvalifikavimui, darbo paieškai ir įdarbinimui. Per septynerių metų laikotarpį iš EGF tam bus skirta vienas milijardas eurų. Nuo kitų metų paramą galės gauti ir dirbusieji laikinai bei savarankiškai. Europos Parlamento dėka, fondo parama ir toliau bus teikiama ne tik praradusiems darbą dėl globalizacijos, bet ir netekusiems darbo dėl finansų ar ekonomikos krizės. Parama bus teikiama tuomet, kai dėl minėtų priežasčių įmonė, jos tiekėjai ar tolesnės gamybos grandies įmonės turėjo atleisti bent 500 darbuotojų. Europarlamentarai pasiekė, kad EGF lėšomis būtų galima laikinai paremti nedirbančius ar nesimokančius jaunuolius, gyvensiančius regionuose, kuriuose darbo neteko neproporcingai daug žmonių. Laikinai arba savarankiškai dirbę darbuotojai nuo kitų metų taip pat galės pasinaudoti EGF parama.

Savaitgalyje teko pabuvoti Lenkijoje, įdomiame renginyje Chojnatos rūmuose – pusiaukelėje tarp Varšuvos ir Lodzės. Rūmų šeimininkai jau dvyliktą kartą pakvietė į svečius pirmininkaujančios Europos Sąjungos Taryboje šalies menininkus, politikus, diplomatus – šį kartą iš Lietuvos. Kartu su ambasadore L. Zakarevičiene, kolege iš EP L. Geringer de Oedenberg pasveikinome susirinkusius, pranešimą apie daugiatautės Žečpospolitos ir Europos Sąjungos sąsajas padarė Lenkijos Vyriausiojo tribunolo pirmininkas profesorius A. Ržeplinskis. Puikiai džiazavo  11 valandų iš Vilniaus keliavęs ir pakeliui „Ksavero“ audros išdaigas įveikęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos muzikantų penketukas. Žinomas Lenkijos dailininkas E. Dvurnikas pristatė tik ką baigtą savo paveikslą, skirtą Lietuvos pirmininkavimui. O vakare laukė cepelinai, bulviniai blynai ir kiti lietuviškos virtuvės skanumynai.

Gruodžio 13-15 d. Nidoje vyko tradicinis Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos (LSDJS) renginys – Pagarbos vakaras. Siekdami apibendrinti šiais metais nuveiktus darbus ir išaiškinti geriausius, jaunieji socialdemokratai gruodį vykdė apklausą, jos rezultatus tvirtino LSDJS valdyba. Praėjusį savaitgalį jaunimiečiai iš visos Lietuvos rinkosi Nidoje ir paskelbė labiausiai pasižymėjusius LSDJS narius ir partnerius. Man buvo suteiktas „Metų socialdemokrato“ vardas.